Afrikinis kiaulių maras į Belgiją galėjo būti pervežtas Baltijos šalių vairuotojų. Arba negalėjo
Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/25941/afrikinis... 2018-10-11 09:32:13, skaitė 762, komentavo 1
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika Vienoje (Austrija) vykstančio Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų neformaliojo darbo grupės posėdžio metu susitiko su Belgijos atsakingos institucijos vadovu. Susitikimo metu aptarta ir pasirodžiusi informacija, neva afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas į Belgiją galėjo patekti su maisto atliekomis, kurias išmeta Baltijos šalių vilkikų vairuotojai, arba jį atvežė iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai.
„Belgijos veterinarijos tarnybos vadovas pabrėžė, kad pagrindinė jų tyrimo metu išgryninta viruso patekimo į šalį hipotezė – žmogiškasis faktorius, tačiau jokios su Baltijos šalimis sietinos informacijos tyrimo eigoje nėra įvardinta. Kolega patikino, kad tiriamos įvairios hipotezės, nes teoriškai virusas į Belgiją galėjo patekti iš bet kurios valstybės, kurioje šiuo metu yra fiksuojami AKM atvejai kiaulėms ar šernams. Tačiau konkrečioms viruso patekimo į šalį priežastims patvirtinti reikalingas nuoseklus mokslinis tyrimas. Tai sudėtingas ir ilgas procesas“, – po susitikimo pabrėžė VMVT direktorius.
Afrikinis kiaulių maras sparčiai plinta ne tik Baltijos šalyse ir Lenkijoje, bet ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Ukrainoje, Moldovoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Belgijoje AKM nustatytas šių metų rugsėjo pradžioje. Kelių nugaišusių šernų liekanos aptiktos santykinai netoli greitkelio, kuriuo vyksta intensyvus tarptautinių transporto priemonių judėjimas.
Pasak VMVT direktoriaus, tarp šalių, paveiktų AKM, ir tų, kuriose ligos dar nėra registruota (pvz., Vokietijos, Prancūzijos ir kt.), vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, o tai sudaro galimybes virusui plisti, pavyzdžiui, su pakankamai termiškai neapdorotais kiaulienos ar šernienos produktais. Kaip tik todėl Europos Komisija ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės AKM grėsmę vertina labai rimtai, ligos prevencijai ir aktyviai stebėsenai skiriami dideli resursai.
Anot D. Remeikos, nustatyti viruso patekimo į šalį kelius yra labai svarbu, tačiau svarbu suprasti ir tai, kad ligos valstybių sienų nepaiso. „Gamtoje esant didelei viruso koncentracijai, jo arealas natūraliai plečiasi, tad visas pajėgas reikia sutelkti biologiniam saugumui ir prevencijai, bendriems visų šalių veiksmams stabdant ligos plitimą. Visų ES valstybių, kuriose nustatytas AKM virusas, ir valstybių, kurių teritorijos ribojasi su AKM paveiktomis zonomis, veterinarijos tarnybų vadovai ir atsakingi pareigūnai nuolat susitinka, keičiasi naujausia informacija ir numato bendrus veiksmus, kaip suvaldyti AKM protrūkius laukinėje faunoje ir kiaulių ūkiuose. Darbinių susitikimų metu aptariame geriausius, mokslo pasiekimais grįstus veiksmus ir priemones, o visi šalių veiksmai koordinuojami Europos Komisijos. Į susitikimus kviečiami geriausi šios srities Europos mokslininkai. Kaip tik todėl pastaruoju metu suburtas didžiulis tarptautinis konsorciumas, kurio veikloje dalyvauja net 31 valstybės mokslininkai, ekspertai, atsakingos institucijos. Jų tikslas – išsiaiškinti AKM viruso plitimo kelius ir būdus bei sukurti prevencijos priemones, kurios padėtų nuo šios ligos apsisaugoti, įskaitant ir AKM vakcinos sukūrimą“, – sako D. Remeika.