Naujos Rusijos ir JAV ginklavimosi varžybos — ką darys Lietuva?

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-11-01 15:25:56, skaitė 682, komentavo 2

JAV ketina nutraukti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutartį su Rusija. Ką tai gali reikšti Lietuvai?

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad Amerika pasitrauks iš trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutarties. Kaip visada, JAV nuomone, kalti visi aplinkiniai, ir amerikiečiai darys, ką nori. Didesnė dalis ekspertų su nerimu žiūri į šią situaciją, nes Vašingtono veiksmai gali galutinai sužlugdyti galios pusiausvyrą pasaulyje ir paskatinti naujas globalias ginklavimosi varžybas.

Tam, kad būtų galima pasakyti, kas šiame kontekste laukia Baltijos regiono, būtina suprasti Baltųjų rūmų motyvus sudeginti priešpaskutinį strateginių ginklų kontrolės sistemos tiltą.

Darbo vietos ar kai kas daugiau?

Galimų paaiškinimų, kodėl Trampas nusprendė atsisakyti minėtos sutarties, yra nemažai. Tiesa, kai kas mano, kad visa tai tik politiniai Vašingtono manevrai, ir ji dar gali likti. Tačiau ankstesni JAV prezidento sprendimai (pavyzdžiui, nutraukti Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį) rodo, kad paprastai jis savo sprendimų, susijusių su "Amerikai nenaudingais susitarimais", nekeičia.

Pirma versija — "pastatydamas į vietą įžūlią Maskvą", Trampas nori padidinti respublikonų populiarumą prieš parlamento rinkimus. Bet amerikiečiai mažai domisi užsienio politika ir sunkiai įsivaizduoja, kokia yra trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutarties esmė. Tad rinkimai — ne argumentas.

Antra, pastaruoju metu Europa tolsta nuo JAV ir rodo vis didesnį norą bendradarbiauti su Rusija, kuri tokioms šalims kaip Italija, Austrija ir Vengrija jau ne grėsmė. Atitinkamai, akcentuodama tai, kad Maskva nesilaiko sutarties dėl raketų, Amerika, galimai, nori įtikinti ES, kad "Rusijos grėsmė" yra reali — o tai reiškia, kad "Jums reikia mūsų apsaugos ir mūsų raketų". Tačiau "Senoji Europa" jau leido suprasti, kad jai amerikietiškų raketų nereikia, ir Vašingtonas turėjo tikėtis tokios reakcijos.

Trečia, Amerikos netenkina faktas, kad sutartis neapima Kinijos. Todėl, galbūt, JAV nori pasirašyti naują dokumentą tiek su Maskva, tiek su Pekinu. Tačiau tikėtis, kad šiandien, kai Amerikos santykiai su Kinija tik blogėja, tai pavyks, būtų naivu.

Ketvirta, pasitraukimas iš trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutarties leis Jungtinėms Valstijoms skirti nemažą biudžetą jų kūrimui ir gamybai, o tai yra naujos darbo vietos, ką Trampas mėgsta labiausiai, ir simbolinis šalies karinio potencialo stiprinimas.

Vienintelė problema — būtų kvaila prigaminti minėtų antžeminių raketų ir padėti jas į sandėlį. Kitaip tariant, jas reikia kur nors dislokuoti, ir sumokėti už tai turės partneriai, kurie sutiks (bus priversti) tai padaryti. Teoriškai, variantai yra keli: Japonija, Pietų Korėja, Pakistanas, Turkija, kokia nors arabų šalis ir kas nors Europoje. Tačiau praktiškai, šis sąrašas susiaurėja iki minimumo.

Pakistanas draugauja su Kinija ir jos neerzins. Turkija šiandien palaiko gerus santykius su Rusija ir komplikuotus su JAV (pavyzdžiui, dėl S-400). Pietų Korėja bando susitaikyti su Šiaurės Korėja, ir Amerikos raketų tam tikrai nereikia. Saudo Arabija — galbūt: prieš Iraną. Japonija — galbūt: prieš Kiniją.

Tačiau mus labiausiai domina visa Europa ir Baltijos regionas. Situacija šiuo atveju dviprasmiška.

Žaidimas su ugnimi

Anksčiau buvo minėta, kad pagrindinės ES valstybės kritiškai sureagavo į JAV planus. Net NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė: "Aš nemanau, kad Aljanso partnerės, reaguodamos į naujas Rusijos sparnuotąsias raketas, dislokuotų daugiau branduolinių ginklų Europoje".

JAV raketos Gruzijoje ar Ukrainoje iš karto taptų naujos Karibų krizės priežastimi, o Amerikos elitas dar neišprotėjo (nors išprotėjusi valdžia Kijeve, turbūt, sutiktų). Belieka Baltijos valstybės bei Lenkija.

Pirmiausia, jos nedramatizuoja Trampo sprendimo. Anot žinomo Lietuvos politologo Tomo Janeliūno, JAV prezidento žingsnis yra logiškas. "Tai, žinoma, padidins bendrą įtampos lygį pasaulyje, tačiau tam šis sprendimas ir skirtas. Sekant atgrasymo logika, tai būtinas žingsnis, kuris galiausiai turi vesti į JAV pranašumo įtvirtinimą prieš Rusiją ir Kiniją", — konstatavo ekspertas.

Toliau niekas nenustebtų, jeigu Baltijos valstybės dėl "akivaizdžiai agresyvaus Maskvos elgesio" pradėtų dar aktyviau prašyti Amerikos dislokuoti regione daugiau JAV karių, lėktuvų ir laivų bei priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų. O kaip dėl trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų?

Idealus variantas Jungtinėms Valstijoms šiuo atveju būtų Lenkija. Pirma, Lietuva, Latvija ir Estija vis dėl to yra per arti Rusijos, kuri, atsakydama, gali vėl dislokuoti savo raketas Kuboje. Antra ir svarbiausia — lenkai nusprendė pirkti brangias amerikietiškas dujas ir pareiškė, kad yra pasiruošę sumokėti 2 milijardus dolerių už JAV karinę bazę. Vienintelis klausimas — kaip į atitinkamą Varšuvos sprendimą sureaguotų ES senbuvės, kurios atsidurtų kvailio vietoje?

Greičiausiai, jos būtų labai nepatenkintos. Todėl net tokia ištikima Amerikos sąjungininkė Europoje kaip Lenkija vargu ar norės dar labiau susipykti su Briuseliu (Berlynu) ir sulaukti tiesioginių ir netiesioginių sankcijų. Amerikiečiai negali to nesuprasti, ir todėl, greičiausiai, nemato savo trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų Europoje.

Taigi, galima spėti, kad JAV sprendimas nutraukti šią sutartį pirmiausia susijęs su vidine šalies politika ir Kinija (į kurią galima būtų nutaikyti minėtas amerikiečių raketas, pavyzdžiui, iš Japonijos). Tad Baltijos regionas gali būti ramus — jeigu branduolinis karas artimiausiu metu ir prasidės, tai įvyks ne Lietuvoje ir net ne Lenkijoje, o kažkur toli Rytuose...