Globalus migracijos paktas: kad už jo slepiasi?

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2018-11-08 20:44:11, skaitė 874, komentavo 5

Vokiečių portale „mmnews“ lapkričio 7 dieną pasirodė dr.Siegfried von Hohenhau straipsnis, šiuo pavadinimu, apie lapkričio 10 diena rengiamą pasirašyti Globalų migracijos paktą (GMP).

https://www.mmnews.de/politik/99675-globaler-pakt-fuer-migration-was-steckt-wirklich-dahinter

Autorius rašo: „Globalų migracijos paktą sunku skaityti ir dar sunkiau suprasti dėl begalinės pasikartojimų painiavos. Būtent todėl jis slepia daug dalykų, kurie neturėtų būti paslėpti: Vokietija, jį pasirašydama, praras teisę į nepriklausomą migracijos politiką.

Visame pasaulyje žmonės gyvena pagal proto diktuojamą principą: „kas perka, moka ir kas moka, perka“. Dabartinė Federalinė vyriausybė, valdant (kol kas) kanclerei Merkel, faktiškai apvertė aukštyn kojomis šį principą: „mes mokame, bet negauname, o kiti gauna, bet nemoka“.

Vokietijos vyriausybė GMP ketina pasirašyti 2018 metų lapkričio 10-11 dienomis Marakeše, nors numato, kad Vokietija negalės įvykdyti didžiosios dalies pakto įsipareigojimų ir susitarimas nebus tvarus, arba Vokietijos valstybė dėl šios sutarties sužlugs. Tokios šalys kaip Šveicarija, Vengrija, Lenkija, Danija, Kroatija, JAV, Slovakija, Čekija atsisakė pasirašyti šį susitarimą iš anksto; kitos, tokios kaip Australija, nepasirašys sutartį dabartine forma.

Autoriaus suredaguotą, sutrumpintą ir su kai kuriais komentarais GMP versija www.global-compact-for-Migration.eu ir originalūs susitarimai vokiečių ir anglų kalbomis.

Šiuo metu globali migracija yra neabejotinai gigantiška problema, kurios sprendimas reikalauja nenumatytų pastangų. Bet kuriuo atveju GMP (Global Compact for Migration) nepavyks. Šis paktas, arba sutartis, pirmiausiai padeda kurti JT kontroliuojamą migracijos pramonę, kuriai būdinga pasaulinė migracijos biurokratija.

Kantrus ir atidus skaitytojas GMP suras daugybę nurodymų ir konkrečiai įvardintas naujas viršnacionalinių organizacines struktūras. JTO migracija yra šiuo metu pagrindine jų veiklos sritimi ir turi atitinkamą reikšmę jos finansavimui. Sprendimai be JTO nepageidaujami.

Čia, žinoma, yra tokie ne-nepriklausomi sprendimai ir kaip tik stipri pramoninė šalis, kaip Vokietija, galėtų juos efektyviai realizuoti. Be kita ko, autorius daugelį metų dirbo Vakarų Afrikoje, kur jis įkūrė, pastatė ir valdė įmonę, taigi jis tiksliau žino migracijos priežastis nei 99 proc. Bundestago narių ir todėl gali kalbėti šia tema.

Visų pirma: federalinė vyriausybės ir ES Afrikos politika buvo dešimtmečių bėgyje katastrofa, buvo nepaisoma vietinių sąlygų, dažnai tai vedė į aplinkos naikinimą. Vyko pinigų švaistymas ir akių muilinimas. Migracijos paleidimo mechanizmu, be JAV pastarųjų vyriausybių kurstomo gaisro (Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose), pirmiausiai buvo korumpuota daugumos Afrikos šalių elita, kuri kartu su pasaulinėmis korporacijomis ir tarptautine ginklų pramone visiškai apiplėšė ir sunaikino savo šalis ir piliečius, o su pavogtais pinigais gyvena daugiausiai Niujorke, Lisabonoje, Paryžiuje ar Ženevoje.“

Toliau autorius rekomenduoja finansuoti Afrikoje „vystymosi centrus“, kaip tai daro Kinija, nes finansuoti visos Afrikos Europos šalys nepajėgios. Šis finansavimas turi būti „abipusiai naudingas.“

Žmogus Afrikoje gali išgyventi maždaug su € 30, o pinigai, išleisti migrantams Vokietijoje, duotų 10 kartinį efektą Afrikoje. Šių lėšų pagalba galima būtų kurti Afrikoje infrastruktūrą, daryti šias šalis ekonomiškai nepriklausomomis. Šiuo metu Vokietija 2015 metai Merkel pakviestų imigrantų (apie 1,8 milijono, A.L.) išlaikymui skiria kasmet po 22 milijardus eurų. Su šiais pinigais galima būtų apmokėti išlaikymą 100 milijonų afrikiečių Afrikoje, mano autorius.

Po sutarties pasirašymo, „nelieka vietos strategiškai toliaregiškai politikai“. Mažai tikėtina, kad kanclerė perskaitė „bent vieną sutarties eilutę“, tai taikytina ir kitiems Bundestago nariams.

„GMP tekste yra aiškūs įsipareigojimai, kurie kartojasi 100 kartų, yra žinoma, juridiškai privalomi“, - sako autorius ir pažymi, kad Tarptautinėje sutartyje prieštaraujant jos formuluotei, yra šimtas „privalomų įsipareigojimų“. Tai, jo nuomone, absurdas!

Arba jūs prisiimate įsipareigojimus, arba ne. „Įsipareigojimų įsipareigojimus, - pažymi autorius-, nepasirašo nei vienas autoritetingas politikas, nei vienas verslininkas. Lygiai taip pat būtina laikytis raštiškai patvirtintais „stipriais moraliniais“ įsipareigojimais (lygiateisiais sutartais įsipareigojimais) – jų skaičiuje ir politikų! Tokiu būdu, GMP nepalieka jokių galimybių, kad išeiti iš šios konstrukcijos retrospektyvoje, kaip ir nevykdyti jos iš esmės.

Pačioje GMP yra pernelyg didelių teisinių, sutartinių ir moralinių įsipareigojimų ir jie apima dešimtis kitų tarptautinių sutarčių, rezoliucijų, darbotvarkių, bendrų deklaracijų ir kt., turinčių atitinkamų teisinių ir ekonominių pasekmių pasirašiusioms šalims.

Tokiu būdu, GMP-tai juridinė struktūra, turinti didelę finansinę ir praktinę reikšmę, kuri turės įtakos dešimtmečius. Таi ne smulkmena, kuri būtų vykdoma nesupažindinus su ja visuomenę“.

Straipsnio autorius žodžiais, su GMP pagalba organizuota "įprastinė" migracija (pvz., į Vokietiją) pereina į JTO biurokratų, korumpuotų Afrikos elitų ir kitų bendrininkų rankas. Vokietijai, tokiu būdu, masinė imigracija taps Tarptautiniu įstatymu, „reguliuojama“ nuolatine būsena. Pasirašiusi šį susitarimą, Vokietija neteks teisės į savarankišką migracijos politiką ir turės arba įvykdyti sutartį, ar taps pažeidžiama.

Visos šios pasekmės yra paslėptos begaliniame GMP tekste už raminančių žodžių, begalinio pliurpimo, pasikartojimų. melagingų tvirtinimų, taip paskleistos, kad normalus skaitytojas greitai atbuksta ir jo galvoje lieka tik baisūs „genderiškai-jautrūs“ fotografijų vaizdai su migrantų vaikais, ir t.t. ir kilnios, seniai žinomos frazės apie pagalbą, tačiau jis neteisingai vertina GMP sutarties pavojus ir jos kvailumą visumoje.“

Autorius, vadovaudamasis patirtimi, mano, kad Vokietijos „vyriausybė pasirašys šią sutartį ir tęs savo griaunančią veiklą.“ Jo nuomone, nacionaliniai interesai reikalauja „nepasirašyti šios sutarties“, kaip tai padarė Šveicarija, Danija ir Austrija, „nes jų vyriausybėse dar yra protaujančių žmonių (Laiminga Austrija!).