Jaras Valiukėnas: Neskubėkite lipti į traukinį, kuris lekia į prarają

Autorius: Jaras Valiukėnas Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2018-11-15 10:38:04, skaitė 777, komentavo 1

Jaras Valiukėnas: Neskubėkite lipti į traukinį, kuris lekia į prarają

Algimantas Lebionka: Straipsnis buvo paskelbtas rusų kalba autoriaus portale, sukėlė rezonansą Rusijoje, kur buvo paskelbtas keliuose portaluose, todėl jį išverčiau, manydamas, kad jis bus įdomus ir rusiškai neskaitantiems.

http://valiukenas.com/archives/1858

https://regnum.ru/news/2516975.html

https://kprf.ru/ruso/180394.html

screen-shot-2015-05-04-at-21-37-43.png

Rusijos demonizavimas vakarų visuomenės akyse senai sukelia mintį apie giluminę pačių Vakarų problemą. Su Rusijos „įsiveržimo grėsme“ viskas daugmaž suprantama, prisidengiant ja galima didinti išlaidas gynybai, kovoti su kitaminčiais, spręsti savo vidinius reikalus. Problema apie kurią aš noriu pasisakyti yra pasaulinio masto, bet štai skirtingai negu Vakarai, Rusijoje jos neslepia ir mėgina paveikti negatyvius procesus. Puikiai žinodamas rusišką ir vakarietišką mentalitetą galiu tvirtinti, kad asmenybės degradacijos problema Vakaruose yra daug aštresnė negu Rytuose. Pažymėsiu pagrindinę mintį: „materialinė gerovė nors ir turi svarbų vaidmenį, bet ji nėra pagrindine sąlyga kuriant stiprią valstybę, apsaugotą nuo visuomenės ir jos elitų degradacijos“.

Gal kažkam tai pasirodys ciniška, bet iš savo gyvenimo patirties aš supratau, kad skausmas ir kančios skiriami žmogui ne kaip bausmė, jie yra tam tikri skiepai nuo degradacijos. „Dievas, ką myli, tą baudžia“ – tai ne tušti žodžiai. Vienus žmones skausmas ir kančios palaužia, kitus užgrūdina ir padaro stipresniais. Šiame straipsnyje aš tiesiog noriu pasidalinti savo mintimis su tais, kas ir šiandien skaito Vakarus mėgdžiojimo pavyzdžiu ir šią mintį bando primesti aplinkiniams. Gyvenime, kaip žinoma, už viską reikia mokėti, šiuo atveju, kalba eina ne apie pinigus, o žymiai didesnes vertybes.

Amerikos psichologas Abraham Maslow išskyrė kelias savybes, kurios būdingos degradavusiai asmenybei: – Tokių žmonių visi veiksmai nukreipti tenkinti fiziologinius poreikius, gauti materialią naudą, valgyti, miegoti, patirti malonumą. Tokie žmonės viską daro tik dėl pinigų, o susipažįsta su priešingos lyties žmonėmis tiktai dėl sekso. Aplinkinius tokie žmonės skirsto į „savus“ ir „svetimus“. Šie žmonės visaip stengiasi atsiriboti nuo „svetimų“, pas juos labai siauras bendravimo ratas. Degraduojanti asmenybė skaito savo nuomonę vienintele teisinga, o ginčus bei diskusija nereikalingu laiko gaišimu. Jiems visas pasaulis suskirstytas į juodą ir baltą. Praradimas sugebėjimo sveikai vertinti savo poelgius ir ryšio su realybe, tai paskutinė stadija (Maslow nuomone), kad iš asmenybės praktiškai nieko nelieka, nes jau prarasti bruožai, darantys ją unikalia. Alkoholizmas, narkomanija, ludomanija – labai ryškūs degradacijos požymiai: jeigu žmogus turi priklausomybę, egzistuoja didelė rizika, kad jis degraduoja.

Psichologas Maslow pateikė nepilną sąrašą degraduojančios visuomenės savybių, aš pamėginsiu jį papildyti. Prieš kelias dienas man teko bendrauti su vienu Lietuvos verslininku kuris skundėsi darbuotojų trūkumu Lietuvoje. Savo ruožtu aš pateikiau statistikos duomenis, apie milžinišką skaičių bedarbių. Atsakydamas verslininkas pareiškė, kad su mieste gimusiu ir užaugusiu jaunimu neįmanoma dirbti, jaunuoliai neturi atsakomybės jausmo ir elementaraus mąstymo, jie kaip taisyklė dirba kelias dienas, po ko juos tenka atleisti.

Vyresnės kartos lietuviai pripažįsta, šiuolaikinis jaunimas jiems kaip žmonės iš kitos planetos. Visiškai nėra pagarbos vyresniems, visiškai nežino istorijos ne tik savo valstybės, bet ir savo giminės, abejingi aplinkiniam pasauliui. Kažką pažadėti ir nevykdyti, skaitoma normaliu reiškiniu, ir tai būdinga ne tik jaunimui. Čia kiekvienas žmogus kitame žmoguje mato tik asmeninės naudos šaltinį, nepasitikėjimas vienas kitu yra totalus. Kartais prieinama iki absurdo, kada žmogui kalbant su kitais žmonėmis tenka įtikinėti, kad jis yra „seno grūdinimo“ žmogus, todėl juo galima pasitikėti. „Senu grūdinimu“ suprantamas Tarybinis periodas. Daugelis sako tiesiai, aš tarybinis žmogus, ir pasitikėjimas tokiems natūraliai išauga. Draugaujama, jeigu tai galima taip vadinti, prieš kažką, tai liečia ne tik asmeniškumus, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Jaunimas visiškai neskaito knygų, net tekstai kuriuose daug raidžių sukelia jiems sudirgimą. Video Youtube daugelis žiūri pagreitintu režimu, tai aiškinama užimtumu ir laiko stygiumi. Jaunų žmonių gyvenimas labiau primena varžybas, kuriose jie įrodinėja aplinkiniams tai, kad gali daugiau suvalgyti, daugiau išleisti pinigų, daugiau turėti mašinų ir taip toliau, šie žmonės negyvena sau, jų gyvenimas tuščias ir beprasmis.

Iš to, kas buvo pasakyta aukščiau, noriu išskirti pagrindinius negatyvius reiškinius, kuriais paveikta vakarų visuomenė, tai pyktis, pasileidimas, savanaudiškumas, pasipūtimas, pavydas, apsirijimas ir meilė pinigams. Žinoma, tai ne pilnas sąrašas, bet ir šis kalba apie pavojingą asmenybės degradaciją. Gali būti, tai tiesiog sutapimas, bet kaip visa tai primena sąrašą mirtinų nuodėmių prieš Dievą. Negaliu atmesti, kad pagrindinis tikslas yra būtent žmogaus sielos kontrolė, kad kontroliuoti tolimesnį žmogaus vystymąsi.

Dar visai nesenai žmonių akis vadino žmogaus veidrodžiu, todėl aš noriu priminti vieną istoriją apie kurią minėjau anksčiau. Prieš kelis metus, man reikėjo nufilmuoti vaikus vienoje mokykloje, filmavimo metu aš kažkaip nekreipiau dėmesio į kai kuriuos daiktus, o kuomet jau namuose, atidžiau peržiūrėdamas stambiu planu, aš atkreipiau dėmesį, kad vaikų akys buvo visai nevaikiškos. Vaikų akys iš tikrųjų per pastaruosius metus pasikeitė, apie tai kalba ir profesionalūs fotografai, senai dirbantys šioje sferoje. Šiandien praktiškai neįmanoma įžvelgti akyse sielą ir tai neramina.

Rytų išmintis sako: „Nori nugalėti priešą – išauklėk jo vaikus“. Ne be reikalo pasaulyje vyksta mūšis už vaikų pasaulėžiūrą, vaikai pažeidžiamiausi. Kova už vaikus visur įgauna pagreitį, vaikų teisių ir įvaikinimo tarnyba Lietuvoje pranešė, kad nuo 2018 metų liepos 1 dienos iš šeimų paėmė 906 vaikus, o sugrąžino tik 79, ir tai tokioje mažoje valstybėje. Vaikus negalima bausti už nusižengimus, reikia pilnai tenkinti jų norus. Jau yra atvejų, kada vaikai skundžia savo tėvus ir užsiima elementariu šantažu. Vieno tarybinio filmo (video) herojė tiesiog nurodė į tai, kad vaikus reikia lepinti, tuomet iš jų išaugs tikri plėšikai. Juvenalinė justicija tai iššūkis visai pasaulio visuomenei. Be augančios kartos ateities neturi nei viena šalis. Šeima, vaikų darželių auklėtojai, mokytojai turi būti šio karo fronte.

2012 metais Rusija atvirai pasakė apie tradicinių vertybių gynimą valstybėje (video), kas iššaukė audrą viso pasaulio liberalų sluoksniuose. Rusijos demonizavimas nukreiptas pirmiausiai į tai, kad padaryti alternatyvią pasaulėžiūrą ir kultūrą mažiau patrauklia vakariečio akyse. Bet ne visi žmonės akli ir mato kas vyksta aplink.

Paskutiniai Rusijos prezidento rinkimai parodė, kad dauguma užsienyje gyvenančių Rusijos piliečių, turinčių balsavimo teisę, balsavo būtent už Vladimirą Putiną. Sugrįžimas prie tradicinių vertybių be abejo pakels Rusijos autoritetą akyse ne tik tarp nepriklausomų pasaulio politikų, bet ir tarp paprastų žmonių visame pasaulyje.

Europos ir JAV politinis isteblišmentas mažai pas ką Rytuose sukelia pasitikėjimą, o Europoje ir Amerikoje jau pakankamai daug sveikai mąstančių žmonių, pasirengusių pakeisti degraduojančias elitas. Nuolatiniai skandalai, grasinimai, neįrodyti kaltinimai, sankcijos, vieši įžeidimai ir nevaržoma isterija daugelio Europos politikų kalba tiktai apie marazmą, į kurį nebeįmanoma žiūrėti be humoro.

Man teko kalbėti su daugeliu žmonių gyvenančių Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje visą savo gyvenimą, visi jie kartoja vieną, prieš 20-30 metų čia buvo stabilumas ir ateities viltis, šiandien to nėra. Kažkas man nurodo į tai, kad būtent Tarybų Sąjungos buvimas įtakojo į Vakarų pasaulio stabilumą ir socialines garantijas. Sugriuvus Sąjungai vakarų europietiška pasaka ėmė virsti į realybę. TSRS patyrė žlugimą būtent dėl tarybinių elitų degradacijos, o ne dėl visuomeninės santvarkos. Kaip neatrodytų keista, bet šiandien vakarų elita pakartoja tą patį asmenybės degradacijos kelią.

Noriu dar kartą kreiptis į tuos, kurie nori susieti savo gyvenimą su europiniu rojumi. Skubėkite, nes rizikuojate nesuspėti įsėsti į traukinį, kuris juda į prarają. Tiems, kas jau Vakaruose, ir ima perprasti jų esmę, patariu pagalvoti apie pirkimą atgalinio bilieto, nors savo vaikų ateities vardan.

Jaro Valiukėno koliažas