Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/society... 2018-11-23 09:57:09, skaitė 682, komentavo 2
Lietuvoje susidarė situacija, kai tėvams, iš kurių atima vaikus, iš tikrųjų nėra kur kreiptis pagalbos, išskyrus valdžios institucijas pačioje Lietuvoje, interviu Sputnik Lietuva sakė advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas.
Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šiuo klausimu yra nenaudingas, nes tokie atvejai ten yra svarstomi pernelyg ilgai.
"Pavyzdžiui, jei turite vaiką, kuris yra šešerių metų, po devynerių metų jis beveik pilnametis. Esant tokiai situacijai, EŽTT yra visiškai bejėgė ir nenaudinga organizacija. JT Vaiko teisių komitetas nagrinėja skundus per vienerius-dvejus metus, tai yra procedūriškai daug greičiau. Be to, jie gali laikinai sustabdyti vaiko paėmimą iš šeimos per 24 valandas. Tai yra didelis skirtumas", — teigia advokatas.
Stanislovo teigimu, Lietuvos parlamentas ir vyriausybė neleidžia piliečiams kreiptis į JT Vaiko teisių komitetą. Tačiau jis pabrėžė, kad valdžios institucijos taiko Norvegijos modelį respublikoje: "Esant menkiausiam įtarimui, kad kas nors pakėlė balsą prieš vaiką, jį gali paimti iš šeimos ir perduoti globėjams".
"Būtina, kad žmonės mobilizuotųsi, protestuotų, reikalautų, kad Lietuvos parlamentas ratifikuotų Vaiko teisių konvencijos protokolą, kad žmonės galėtų apskųsti šių valdžios institucijų veiksmus JT lygmenyje", — sakė žmogaus teisių gynėjas.
Advokatas priminė, kad tėvai, kurių vaikai buvo paimti, gali apskųsti šį sprendimą. JT teismai nagrinėja tokius skundus ir gali sustabdyti vaiko paėmimą iš šeimos per 24 valandas, Žmogaus teisių komitetas turi šią teisę.
Daugelis lietuvių nepatenkinti juvenaline justicija šalyje ir reikalauja pokyčių vasarą priimtame įstatyme. Žmonės yra pasipiktinę sprendimais vaiko teisių apsaugos srityje, ypač dėl to, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba gali atimti vaikus iš šeimos dėl bet kokio anoniminio skundo ir perduoti juos globėjams.
Interviu "Sputnik Lietuva" protesto akcijos prieš juvenalinę justiciją Klaipėdoje aktyvistė Olesia Ščerbina nurodė, kad žmonės reikalauja, jog būtų taikoma atsakomybė už melagingus anoniminius pranešimus ir kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų paskutinė taikoma priemonė, jei kitos priemonės neveiksmingos.
Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis teigė, kad nori skubiai pateikti įstatymo pakeitimus, kad būtų ne taip paprasta vaikus atimti iš tėvų.
Iniciatyva yra susijusi su skandalu, kuris įvyko Kaune, kai du vaikai buvo paimti iš šeimos po to, kai motina bandė sudrausminti dvejų metų sūnų. Vėliau vaikai grįžo į šeimą, tačiau motina buvo apkaltinta smurtu.