Toliaregystė vaikui? Natūralūs būdai, kurie padės

Autorius: Sigita Kriaučiūnienė Šaltinis: http://alkas.lt/2020/03/17/tol... 2020-03-17 08:47:00, skaitė 626, komentavo 1

Sigita Kriaučiūnienė | „Pix studijos“ nuotr.

Dažnai tėvai, kurių vaikams išrašomi akiniai, jaučia, kad uždėti akinius nėra vienintelis kelias, ir ieško kitokių būdų. Todėl šį kartą apie vaikų toliaregystę (hipermetropiją). Anksčiau rašiau apie trumparegystę.

Vaikų regėjimas kinta vystymosi laikotarpiu

Žinomas amerikiečių gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas tyrinėjo naujagimių regėjimą keletą metų ir nustatė, kad kūdikiai taip pat patiria įtampą. Per pirmus 6 gyvenimo mėnesius jų regėjimas kinta labai stipriai ir dažnai: nuo normalaus iki toliaregystės, trumparegystės, astigmatizmo, žvairumo iki vėl normalaus. Net ir miegant kūdikiui gali kilti įvairaus laipsnio regėjimo sutrikimų. V. H. Beitsas taip pat nustatė, kad tik suėjus vieneriems metams regėjimas tampa daugiau mažiau pastovus. Regėjimo sutrikimai gimus kūdikiui gali svyruoti nuo -1 iki +5 ir tęstis iki jo trijų–ketverių gyvenimo metų. Tačiau kai kurie V. H. Beitso linijos mokytojai tvirtina, kad kartais tai gali trukti ir iki septynerių–aštuonerių metų.

Kadangi vaiko regėjimas nuolat kinta, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl jam reiktų dėti akinius su pastovaus stiprumo dioptrijomis. Akiniai tik padidina įtampą akyse ir priverčia sutrikimą vystytis dar labiau.

Uždėjus akinius vaiko vystymasis persikelia po stiklu

Vos uždėjus akinukus, skirtus toliaregystei koreguoti, galima pastebėti aiškiai pasikeitusį vaiko elgesį. Visai neseniai buvęs smalsus, žaismingas, nerūpestingas vaikas staiga tampa uždaras ir rimtas. Akiniai veikia vaiką visomis prasmėmis. Pirma, vaikas sužino, kad su jo akimis kažkas yra negerai ir jis nėra tobulas. Vaikas jaučia, kad pasikeitė jo gyvenimas, žvilgsnis praranda gyvumą, kūnas labiau įsitempia, suduotas smūgis jo pasitikėjimui savimi, nuolat jaučia poreikį saugoti akinius, kad nesudaužytų, nepamestų, praranda judėjimo laisvę.

Dar svarbiau, vystymosi laikotarpiu vystosi juslės: rega, klausa, lytėjimas ir kt. Kadangi per akinius vaikas nemato tikro pasaulio vaizdo, o mato jį padidintą, nuolat nešiojant akinius akys prisitaiko ir kūnas kartu su visomis juslėmis ima vystytis pagal tą vaizdą, kurį mato per akinius. Todėl daug metų akinius nešiojantys toliaregiai vaikai turi bendrų laikysenos, koordinacijos, orientacijos, veido išraiškos, žvilgsnio bruožų. Ir tai gerokai skiriasi nuo vaikų, kurie vystėsi matydami tikrą pasaulio vaizdą savo akimis.

Regėjimo gerinimo stovyklose akinių atsikratę vaikai netrunka atgauti pasitikėjimą savimi, judrumą ir smalsumą. Ne kartą esu girdėjusi 7–8 m. vaikus garsiai tėvams sakant: „Juk seniai sakiau, kad man akinių nereikia!“. Apskritai, vaikams susigrąžinti gerą regėjimą iki 12 metų, jei jie nenešiojo akinių, yra labai paprasta. Kiek daugiau pastangų ir laiko reikia įdėti tėvams, kurių vaikai akinukus nešiojo.

Kaip galima padėti be akinių?

Regėjimas sutrinka jautresniems vaikams. Vaikas kaip nauja tuščia duomenų bazė kas dieną patiria įvairiausių įspūdžių ir jausmų, priverčiančių jo kūną reaguoti: įsitempti ar atsipalaiduoti. Todėl reikėtų peržiūrėti elgsenos modelius šeimoje ir aplinkoje, kurie galėtų kelti vaikui įtampą. Santykiai šeimoje, per didelė disciplina, reikalaujantis tonas, išėjimas į darželį / mokyklą, žindymo nutraukimas, kito vaiko atsiradimas šeimoje, atsiskyrimas nuo tėvų į atskirą kambarį ir pan. – visa tai gali būti įtampos priežastimi, net jei tėvams tai atrodo visiškai natūralu ir normalu. Vaikas gali visa tai suprasti kitaip ir tai gali kelti jam įtampą.

Dar vienas labai svarbus dalykas – pasitikėkite savo kaip tėvų intuicija, nesigąsdinkite pranašystėmis apie tai, kad nenešiojant akinių bus tik blogiau. Apsidairykite, naršykite, ieškokite ir raskite savo pažįstamų tarpe bent vieną, kuris nešiojęs akinius dabar vaikšto be jų. Jei tokį rasite, klauskite, kaip jam tai pavyko padaryti.

Klausytis intuicijos – tai stebėti savo vaiką. Ar jūs pastebite, kad dėl nustatytos toliaregystės kažkas su vaiku yra negerai: jis nemato, neatpažįsta daiktų ir žmonių, kreipia keistai galvą ar pan. Jei taip nėra, būkite ramūs, kad profilaktinių patikrinimų metu dėl patirtos įtampos jo rezultatai buvo blogesni, nei yra iš tikrųjų.

Vaiko poreikių supratimas

Labai svarbu su vaiku kalbėtis, tartis, klausti, kaip jis jaučiasi ir ką jis nori daryti, ką veikti. Pagal galimybes sudaryti jam tokias sąlygas. Mes labai dažnai, kaip tėvai, pritaikome savo matymus vaikams, ko jie turi norėti, kaip turi būti ir kaip reikia gyventi. Klausytis trimečio ir tartis su juo atrodo nepadoru. Tačiau kitu būdu negalima išgirsti, ko vaikas nori, ir atliepti jo poreikių. Aš nekalbu apie lepinimą ar besąlygišką norų pildymą. Kalbu apie kalbėjimąsi su vaiku ir klausymą, kaip jis jaučiasi ir kokie jo poreikiai yra. Pradėkite bendrauti su savo vaiku lyg su suaugusiuoju ir tik taip, kaip norėtumėte, kad bendrautų su jumis. Apgalvokite savo elgsenos modelius ir paverskite juos į pilnus dėkingumo savo vaikui, ramybės, pasitikėjimo, supratimo, rūpesčio ir meilės. Tam reikia skirti laiko ir dėmesio.

Buvimas gryname ore

Labai rimtai įvertinkite buvimo gryname ore reikšmę vaiko vystymuisi. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuos siūlau tėvams sutrikus vaiko regėjimui – kuo ilgesnis buvimas gryname ore / lauke. Tačiau didžioji dalis šeimų to nevertina kaip svarbaus dalyko, o prašo parodyti ir išmokyti kokių nors pratimų, kad regėjimas gerėtų. Be to, kad V. H. Beitsas niekada nekalbėjo apie jokius pratimus nei suaugusiems, nei vaikams(!), viena valanda laiko lauke nėra pakankama norint padėti vaikui susigrąžinti gerą regėjimą!!! Todėl, jei darbo dienomis negalite skirti laiko buvimui lauke, savaitgalius, atostogas praleiskite žygiuose kartu su šeima.

Žaidimai ir sūpynės

Bet kokie žaidimai su spalvotais įvairaus dydžio kamuoliukais tinka. Vaikams patinka ieškoti paslėptų daiktų. Slėpkite kamuoliukus, ridenkite, mėtykite į taikinį, vienas kitam į rankas ir pan.

Žaidimai su smulkiomis spalvotomis detalėmis. Galima tiesiog dažyti perlines kruopas įvairiomis spalvomis, jas išdžiovinti ir po to dėlioti paveiksliukus ar atskirti spalvas. Rankdarbiai taip pat tinka.

Slėpynės – vienas mėgstamiausių vaikų žaidimų su tėvais. Žaidimo metu išmokykite vaiką užsidengti užmerktas akis delniukais, kol jis slepiasi arba kol laukia, kad pasislėps kitas. Akys pailsi visiškoje tamsoje ir atsipalaiduoja. Tai yra vaikiškas palmingas. Kadangi vaikai neišlaiko dėmesio tiek ilgai, kaip suaugę, įvairios pasakos, pasakojimai pasisodinus vaiką ant kelių ir uždengus jam užmerktas akeles, leis padaryti palmingą be didelių reikalavimų. Bet tik tiek, kiek nori vaikas. Jokios prievartos.

Sūpynės leidžia visiškai atsipalaiduoti vaikui ir tik tėvai nori eiti greičiau namo. Leiskite suptis tiek, kiek vaikas nori. Patys sūpuokite, pakabinkite namuose hamakus, sūpynes, kad jie turėtų galimybes kuo daugiau suptis.

Vaikų jausmai

Neraminkite vaikų: „tyliau, ramiau, neverk, nebėk, atsargiai“. Negąsdinkite dėl to, ko bijote patys: „nugriūsi, užsigausi, išsipurvinsi, susilaužysi“, nes gadinate visą veiksmą. Vaikai tam ir yra vaikai, kad triukšmautų, bėgiotų, verktų, zystų, griūtų, susiplėšytų kelnes ir pan. Neleisdami vaikams būti triukšmingiems neleidžiate jiems atsikratyti kas dieną patiriamų išgyvenimų ir stresų. O gąsdindami savo baimėmis, sukuriate baimes jiems. Visada palankiau stebėti ir saugoti tylint.

Norint sugrąžinti vaikui regėjimą, neužtenka nedėti akinių. Turi keistis šeimos nuostatos, gyvenimo būdas, įpročiai, požiūriai, santykiai.