Merkel tapo išdavystės auka: Vokietija praranda trilijonus

Autorius: Ivanas Danilovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-05-14 11:27:00, skaitė 1156, komentavo 1

ES visu greičiu juda link tikrosios konstitucinės krizės. Bent jau būtent "konstitucine krize" konfliktą tarp Vokietijos vadovybės ir ES (taip pat aukščiausių Vokietijos ir ES teisminių instancijų) vadina autoritetinga verslo informacijos agentūra "Bloomberg"

Bet jei situacija vystysis pagal Europos Sąjungos lyderių nustatytą trajektoriją, "krizė" bus per švelnus terminas, kad būtų galima nustatyti ekonominius ir politinius to, kas vyksta, padarinius. Tačiau galima įžvelgti tam tikrą likimo ironiją: Vokietija dabar turi tam tikrų šansų atsidurti tame pačiame "sankcijų klube" su Rusija, tai yra, pajusti Europos Komisijos sankcijų priemones kartu su mūsų šalimi, ir iš esmės sankcijų priežastys bus panašios — Europos Komisija mėgsta taikyti sankcijas už bet kokį valstybės suvereniteto pasireiškimą. 

Štai kodėl dabar Europos Komisijos vadovė Ursula von der Lajen grasina iškelti bylą Vokietijai, jos Konstituciniam teismui ir, galbūt, Angelos Merkel — tai yra asmens, kuriam ji asmeniškai skolinga už savo politinę karjerą, — vyriausybei. Tai, be abejo, bus politinės išdavystės, vertos Šekspyro plunksnos, epizodas, tačiau kai reikia atkakliai (apie du trilijonus eurų) apiplėšti Vokietijos mokesčių mokėtojus vardan "europinio projekto", tada visos padorumo taisyklės bus ryžtingai ignoruojamos.

Konflikto esmę apibūdina "Reuters": "Praėjusią savaitę Vokietijos Konstitucinis Teismas skyrė ECB tris mėnesius pateisinti savo obligacijų pirkimo proporcingumą dėl Vokietijos Bundesbanko — vieno iš 19 nacionalinių centrinių bankų, kurie yra ECB nariai, praradimo kaip ECB operacijų dalyvio, rizikos. Jis taip pat paragino Vokietijos Parlamentą ir vyriausybę užginčyti ECB sprendimą šiuo klausimu".

Iš vokiečių teisinės kalbos išvertus į politinę rusų kalbą išeina taip: Europos centrinis bankas "iš oro" spausdina eurus, už kuriuos perka ES valstybių narių obligacijas, paaiškindamas tai poreikiu išvesti ES iš ekonominės krizės. "Laikina priemonė", įvesta 2015 metais, siekiant įveikti 2008–2009 metų krizės padarinius, pasirodė esanti ne nuolatinė, bet ir pradėjo plėstis koronaviruso sąlygomis, ir viskas būtų gerai, bet yra niuansas, kuris tapo tokio aštraus Vokietijos Aukščiausiojo Teismo verdikto priežastimi: anot Vokietijos teisėjų, Europos centrinis bankas viršijo savo įgaliojimus ir neatsižvelgia į ekonomines jo veiksmų, peržengiančių pinigų politikos (kurią pagal įstatymus turi teisę nustatyti ECB) ribą, pasekmes. 

Teismas apskritai galėtų uždrausti Vokietijos Bundesbankui (Vokietijos centriniam bankui) bendradarbiauti su ECB šiuo klausimu, tačiau jis pasirinko švelnesnę poziciją ir pareikalavo, kad ECB pagrįstų savo veiksmus ir pateiktų įrodymus, kad jie iš tikrųjų atitinka teisinę sistemą. Reikėtų pažymėti akivaizdžią šio Vokietijos teismo sprendimo politinę potekstę: Italija, Ispanija, Prancūzija ir kitos euro zonos šalys, kurioms nebūdinga biudžetinė drausmė, daugiausia gauna naudos iš ECB veiksmų, o ekonominę riziką visų pirma prisiima Vokietija, kuri vis dar gyvena giliai bijodama hiperinfliacijos, kuri XX amžiuje į valdžią atvedė nacionalsocialistų partiją.

Logiška, kad tokia konfigūracija vokiečių Temidės tarnautojams gali pasirodyti gana nesąžininga ir reikalaujanti pataisų. Dėl to ir yra teisėjų raginimas vyriausybei ir Parlamentui rasti bent dalį savivertės ir pakovoti už vokiečių nacionalinius interesus Briuselyje.

Europos Komisija, užuot paaiškinusi ir pasiteisinusi, nusprendė pasirinkti kitą kelią ir paversti konfliktą santykių išaiškinimu Vokietijos suvereniteto tema. Jei formuluosime Briuselio poziciją griežtesnėmis sąvokomis, tai akivaizdu, kad Vokietijai norima priminti, kad ji neturi jokio suvereniteto, Bundesbankas negalės dalyvauti ECB veiksmuose, o ECB gali teisti tik specialus Europos teismas, kuris 2018 metais jau nutarė, kad Europos centrinio banko veiksmai yra visiškai teisėti. Norėdama tinkamai nubausti niekingą vokiečių Temidę, Ursula von der Lajen nusprendė atlikti griežtos teisės mokytojos vaidmenį ir ėmė mojuoti sankcijų liniuote.

"ES vyriausioji vykdomosios valdžios vykdytoja Ursula von der Lajen iškėlė klausimą dėl galimybės sekmadienį nagrinėti bylą dėl Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo ECB buvo suteikti trys mėnesiai pateisinti obligacijų pirkimą kaip savo vadovaujamos euro zonos skatinimo programos dalį", — praneša "The New York Times" ir pabrėžia, kad Europos Komisija vis dar galvoja, ar pradėti Vokietijai sankcijų skyrimo už Europos įstatymų pažeidimą procedūrą.

Šią procedūrą lydi reikalavimas ištaisyti pažeidimus arba sumokėti milžiniškas baudas.

Ypatingo pikantiškumo šiai situacijai suteikia tai, kad Europos Komisijos pateiktą ieškinį nagrinės pats Europos Sąjungos teismas, kuris 2018 metais priėmė sprendimą dėl ECB veiksmų teisėtumo ir kurio sprendimą Vokietijos Konstitucinis Teismas pripažino nesankcionuotu.

Tikimybė, kad Vokietijos Konstitucinis Teismas sutiks nusileisti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, yra beveik lygi nuliui. Be to, nelabai aišku, ką Europos Komisija pasieks, jei Europos teismas patenkins jos ieškinį.

Reikalauti, kad Angela Merkel darytų spaudimą savo šalies teisminei galiai ir darytų tai dėl baudų, kurias iš esmės mokės Vokietijos mokesčių mokėtojai, grėsmės? Reikalauti to paties iš Bundestago? Bandyti asmeniškai nubausti Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjus už jų sprendimą? Bet kuris iš šių variantų atrodo bauginamai ir akivaizdžiai neprisideda prie Europos Sąjungos susivienijimo kovojant su koronavirusu, taip pat prie eilinių vokiečių simpatijų Briuselio pareigūnams. Be to, vokiečių rinkėjas gali būti linkęs balsuoti už kokią nors politinę jėgą (nesvarbu, ar ji yra kairioji, ar dešinioji), kuri iš tikrųjų vykdys Konstitucinio Teismo nutartį ir ryšis konfliktui su Europos Komisija ir ECB.

Europos žiniasklaida praneša, kad Angela Merkel turi originalų planą, kaip išeiti iš situacijos, kuris leis visoms šalims išlaikyti įvaizdį, tačiau tik tuo atveju, jei jos bus pasirengusios kompromisui. "Reuters", cituodama šaltinius Merkel partijos viduje, teigė, kad "pabrėždama "išmintingo" reagavimo poreikį, kanclerė Angela Merkel pirmadienį sakė vyresniesiems partijos pareigūnams, kad padėtis bus "išspręsta", jei ECB pateiks (Vokietijos teismo prašomus — Sputnik) paaiškinimus". Problema ta, kad paaiškinimų pateikimo faktą Europos Komisija suvoks kaip pralaimėjimą, ir toli gražu nėra akivaizdu, kad Vokietijos konstitucinis teismas liks patenkintas ECB pateiktu dokumentu. Pasirodo, ES dabar yra kryžkelėje: arba visos konfliktuojančios šalys staiga atranda precedento neturinčius kūrybinės diplomatijos sugebėjimus ir atsisako ambicijų, arba ES laukia tokia kova tarp Briuselio ir Berlyno, kad euro zona (ir apskritai Europos Sąjunga) gali tiesiog sužlugti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.