"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas

Autorius: Viktoras Marachovskis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-06-02 13:09:00, skaitė 1420, komentavo 5

CNN teigimu, "gana tikėtinas" Rusijos agentų dalyvavimas visoje Amerikoje vykstančiuose pogromuose  

Dieną anksčiau, kai tas pats televizijos kanalas išleido istoriją, kurioje vienas iš ekspertų pareiškė, kad "Rusijos agentai" dalyvavo riaušėse, Donaldas Trampas asmeniškai iš jo pasijuokė savo "Twitter" paskyroje.

Primename, kad Amerikos prezidento santykiai su vienu įtakingiausių Amerikos televizijos kanalų yra šiek tiek prastesni nei tarp Irano ir Izraelio, nors iki šiol jie vis dar buvo šiek tiek geresni nei tarp "baltųjų" ir "raudonųjų" pilietinio karo Rusijoje metu.

Dar 2016 metais CNN darė viską, kad Trampas netaptų prezidentu, o vėliau vis kaišiojo jam pagalius į ratus. Savo ruožtu Trampas CNN įvardija tik kaip "netikrų naujienų platintoją" ir atvirai jo nekenčia, džiaugdamasis kanalo reitingų kritimu.

Todėl, beje, Amerikos prezidentą ypač nudžiugino žinia, kad pogromo dalyviai Atlantoje atsitiktinai užpuolė CNN būstinę, sudaužė langus ir sugadino, ką galėjo. Trampas pabrėžė, kad nutiko likimo ironija: protestuotojai nusiaubė tą patį kanalą, kuris palaikė ir pagrindė jų veiksmus.

O dabar linksmoji dalis. Faktas yra tas, kad šiuo metu CNN švenčia gimtadienį, jubiliejų, jam sukaks keturiasdešimt metų.

Tai, koks buvo šis kanalas iš pradžių ir koks jis yra dabar, aiškiai parodo Amerikos lyderystės pasaulyje istoriją apskritai.

Prieš keturiasdešimt metų jaunas ir arogantiškas žiniasklaidos magnatas Tedas Terneris įkūrė pirmąjį visą parą veikiantį tinklą, teikiantį nuolatines naujienas kabeliu tiesiai abonentams. Tai buvo proveržis ir revoliucija informaciniame versle. Tai buvo, jei jums patinka, pirmas žybsnis to interneto, su kuriuo šiandien mes gyvename.

Tuomet, 1980 metais, šis lūžis buvo pastebėtas, tačiau jie tam neskyrė didelės reikšmės vien todėl, kad Vakarų ir ypač Amerikos, revoliucijos mokslo ir verslo, politikos ir socialinių technologijų srityse tada skubėjo, šokdamos viena per kitą. Terneris skelbia naujienas ištisą parą, kitais metais NASA išleidžia daugkartinio naudojimo pilotuojamą erdvėlaivį aštuoniems įgulos nariams (taip, tai buvo prieš 39 metus, todėl mes primename, kad šiandienos aimanos "o, Dieve, pagaliau įvyko kosmoso revoliucija" yra įprasta savireklamos isterija), tada IBM pradeda pardavinėti pirmąjį serijinį asmeninį namų kompiuterį, o kitas žingsnis yra mobilusis telefonas, o jį jau vejasi dar niekam nežinomas ateities karalius — internetas.

Pati Amerika tada buvo besąlygiška XX amžiaus dvasios išraiškos lyderė. Ji buvo jauna, bet jau suaugusi (vidutinis amerikiečio amžius 1980 metais buvo 30 metų), ji buvo sklidina ne tik atvykusių, bet ir savų genijų, turinčių klasikinį išsilavinimą, liberalių (to laikmečio prasme), technokratiškų ir tuo pačiu giliai tikinčių, išradingų ir veržlių.

CNN tapo galingu šios grobuoniškos Amerikos įtakos realybei įrankiu — ir ji parodė savo galią visapusiškai augdama vienuoliktaisiais savo gyvavimo metais, kai visa planeta neatsitraukdama žiūrėjo laidą "Karas įlankoje". Mūsų nuostabos kupinoms akims parodytas supermodernus amerikiečių lėktuvas sutriuškino vieną galingiausių Eurazijos armijų kaip popierinę figūrą. Spektaklis, kurį tada išvydo pasaulis, įžiebė visos žemiečių kartos širdyse įsitikinimą, kad JAV yra nenugalima ir nesustabdoma jėga, padariusi tam tikrą kokybinį atsiskyrimą nuo likusios žmonijos. Tai, kad likęs pasaulis dabar amžinai pasmerktas tiesiog sekti paskui JAV, paklusti JAV ir tikėtis jų užuojautos. 

Kai paskui Irako karinę galybę iš planetos žemėlapio dingo Tarybų Sąjunga, o likę jos fragmentai vienaip ar kitaip prisiekė ištikimybę JAV, tam tikra prasme tai buvo laiminga Amerikos XX amžiaus pabaiga. Vienam neginčijamų šios pergalės herojų Tedui Terneriui belieka tik vesti ne žemesnio lygio nei Jane Fonda Holivudo žvaigždę ir pasitikti su ja gyvenimo saulėlydį. Ką ir padarė Terneris.

Bet juokingiausia tai, kad realybėje nebūna jokių "laimingų pabaigų". Realybėje nebūna baigiamųjų titrų, visos pergalės ir triumfas yra laikini, po jų visada prasideda naujas skyrius.

Su Amerika, kuri užkariavo pasaulį XX amžiuje, galbūt nutiko "laimingos pabaigos sindromas". Tai yra, ji tikrai patikėjo, kad žmonijos istorijoje jau skaitomi titrai, ir nesitikėjo tęsinio.

Patvirtinantis faktas: iškart po TSRS žlugimo Amerikos valstybinės organizacijos smarkiai sumažino "Rusijos specialistų" rengimą: kam mums reikia specialistų, kurių niekada neprireiks?

Tačiau pati amerikiečių diplomatija, pasak veteranų, taip pat pateko į kažkokią keistą pergalės viršūnę: vietoj kompromiso ieškotojų ir manipuliacijų meistrų JAV diplomatinės mokyklos  pradėjo leisti "gerai apmokamus kurjerius, išvežiojančius nediskutuotinus pavedimus" ir manančius, kad jei kas nors nepasiduoda Amerikos spaudimui, tai tiesiog reikia dar labiau padidinti tą spaudimą.

Šio sindromo auka taip pat tapo amerikiečių "nuotolinio valdymo pultas nuo realybės", kurio detalės buvo ir CNN, ir Holivudas ir "spalvotosios technologijos", bei — jau naujame amžiuje — "Facebook" ir "Twitter". Po kelioms šalims įvykdytų mirties bausmių dėl sąmoningai melagingų kaltinimų ir daugybės sėkmingų "twitter revoliucijų" su atitinkama žiniasklaida persidengimo Amerikos "realybės kontrolės centruose" regis, daugelis pagaliau įsitikino: nėra jokios kitos realybės, išskyrus tą, kurią specialiai apmokyti žmonės masiškai įšvirkščia į auditorijos smegenis. Užvestas variklis su gera kamera ir "Facebook" palaikymu, su Amerikos ambasada už nugaros ir amerikiečių bombonešių sparnais — naujas absoliutus superginklas.

Tačiau realybė įrodė, kad ji vis dar egzistuoja, ir kad ir koks didelis spaudimas jai būtų daromas, ji ras būdą atkeršyti.

"CNN pasaulyje" apokalipsė, vaizdžiai tariant, įvyko dar 2016 metais, kai, nepaisant visiško dominavimo Amerikos žiniasklaidoje (santykinai nuo 15 % iki 85 % Klinton naudai), Trampas laimėjo rinkimus.

Tam, ką JAV įprasta vadinti "gilumine valstybe", buvo daugiau nei nepageidaujamo kandidato pergalė. Tai buvo smūgis idėjiniams "Happy End'o epochos" pagrindams, kontroliuojamos realybės idėjai, CNN ir "The New York Times" sąjungos nenugalimumo dogmoms.

Beje, galbūt būtent todėl, kad "giluminė valstybė" iš principo negalėjo atsisakyti tikėjimo visišku tikrovės valdymu per nuotolinio valdymo pultą, ji pasinaudojo mistinės korupcijos versija, kurią rusai nukreipė į Amerikos tikrovę. Tai buvo rusai, kurie "nulaužė Amerikos nuotolinio valdymo pultą" — ir mes pralošėme.

Taip susiklostė aplinkybės, kad būtent CNN tapo pagrindiniu šios magiškos versijos propagandistu.

Ir jis aktyviai dalyvavo dar neseniai šaltuoju pilietiniu karu JAV vadintame kare, o dabar net neaišku, ar jį galima vadinti šaltuoju.

Beje. Dabar, kai trisdešimt didžiųjų Amerikos miestų yra kupini pogromo dūmų, o pirmojo privataus (nors ir vyriausybės įsakymu ir oficialiais pinigais pastatyto) kosminio laivo šaukiniai didvyriškai pasklido po planetą, galime pamėginti įsivaizduoti, kaip "žiniasklaidos" skleidžiamos ir realios tikrovės santykis pasaulinio hegemono teritorijoje vystysis toliau.

Yra versija, kad kažkas panašaus tęsis. Esmė ta, kad nėra tikros "pasaulio pabaigos", kaip ir tikros laimingos pabaigos. Apokalipsė nebūtinai yra mirtina. Galbūt tai tik pasaulio politinio ir ekonominio, greičiausiai ir valdžios lyderio praradimas.

Tai tik nelaimingų šalies dalių panardinimas į savotišką "trečiąjį pasaulį" (40 milijonų bedarbių blaškosi po JAV ir tai, jų teigimu, nėra riba) — su visomis socialinėmis pasekmėmis. Tai visuomenės atskirtis ir šalies susiskaldymas į skurdžias post-apokaliptines teritorijas ir turtingas izoliuotas salas, iš kurių, galbūt, bus paleista dar daugiau dizainerių raketų. Kai kur ištisi miestai pereis prie sojos troškinio, o kai kur filmuos svaiginančius serialus su didžiuliais biudžetais.

Tiesiog Amerika nebus ta, kuri kadaise paleido "Space Shuttle" ir kurią iki šiol prisimena CNN įkūrėjas 81 metų Terneris.

Tačiau ne faktas, kad prisimena: prieš porą metų jis prisipažino, kad kenčia nuo demencijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.