Kas slypi už neapykantos Putinui ir Trampui

Autorius: Piotras Akopovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-06-24 18:20:00, skaitė 1150, komentavo 2

Trampas ir Putinas "kelia grėsmę ne tik savo šalims ir tautoms — jie taip pat yra pagrindinė grėsmė taikai, nesvarbu, atskirai ar kartu, tačiau tai yra aišku visiems progresyviems žmonėms!" Tai yra, tiems, kurie kursto dvi emocijas: baimę ir neapykantą

Kas jungia balsavimą dėl Konstitucijos pataisų Rusijoje ir JAV prezidento rinkimus? Nieko bendro? Išskyrus vieną dalyką: čia ir ten pokyčių priešininkai sutelkia dėmesį į pirmąjį šalies asmenį. Ne dėl jo programos ar iniciatyvų, ne dėl ideologijos, o dėl to, koks jis "baisus ir pavojingas".

Turėtų būti balsuojama prieš pataisas vien todėl, kad Putinas jas pasiūlė, ir jos taip pat suteikia jam galimybę būti perrinktam prezidentu. Prieš Trampą būtina balsuoti vien todėl, kad jis neturėtų būti Baltuosiuose rūmuose: jis yra "siaubingas ir mums nepatinka". Be to, Trampas ir Putinas "kelia grėsmę ne tik savo šalims ir tautoms — jie taip pat yra pagrindinė grėsmė taikai, nesvarbu, atskirai ar kartu, tačiau tai yra aišku visiems progresyviems žmonėms!" Tai yra, tiems, kurie kursto dvi emocijas: baimę ir neapykantą.

Kurstydami baimę prieš Putiną, jie tikisi, kad šalies viduje padidės neapykanta jam, ir jie galėtų grobstyti šalį. Ta pati schema su Trampu — tik jau Amerikos realijose. Mes su Putino kaltintojais gyvename 20 metų ir atmintinai išmokome visko, ką jie sako ir kuo gąsdina. Kova su Trampu vyksta mažiau nei penkerius metus (nuo to momento, kai jis tapo prezidentu ir pradėjo populiarėti) — ir čia taip pat nieko naujo nebuvo girdėta. Visi, kurie nori nekęsti Trampo ar Putino, jau nekenčia jų, bet kodėl tada tęsiasi ši neapykantos sublimacija?

Todėl, kad nėra į ką daugiau atsiremti — liko tik neapykanta. Ar yra rimta Putino alternatyva? Na, ar yra bent vienas neapykantos skleidėjų siūlomas žmogus, politikas, kurį jie pateiktų kaip "Rusijos gelbėtoją"? Tokio žmogaus nė su žiburiu nerasi — tie, kurie siūlomi šiam vaidmeniui, sukelia ne ką kitą, o juoką ar pasipiktinimą. Todėl agitacija prieš pataisas vyksta "pasakyk "ne" Putinui" lygiu — nepaisant to, kad visi supranta, jog pasitikėjimas Putinu bet kokiu atveju yra toks, kad garantuoja paramą pataisoms referendume. Bet šventas karas prieš prezidentą reikalauja nemažinti kovos intensyvumo, todėl šiame radikalių "kovotojų prieš režimą" požiūryje į liepos 1 dienos balsavimą nėra ko stebėtis. Jie supranta, kad yra pasmerkti pralaimėti, ir tiesiog pasinaudoja situacija siekdami užsiimti vieninteliu įprastu dalyku — kurstyti neapykantą, dirbdami "šviesios Rusijos ateities be Putino" labui, kurią "vergaujanti Rusijos liaudis" atima iš jų.

Tačiau ar padėtis Amerikoje iš esmės skiriasi? Juk yra dauguma prezidento priešininkų, kaip mums sako apklausos? Tai Rusijoje radikalūs anti-putinistai marginalizavo save — savo melu, sumaišytu su rusofobija. O JAV nuo Trampo kratosi beveik visas elitas, didžioji dalis žiniasklaidos ir dauguma žmonių. Kokios yra problemos? Lapkritį vyks rinkimai — Trampas pralaimės, ir bus visoje Amerikoje šventė. Reikia tik sutelkti visus gerus žmones — ne, ne nužudyti visus blogus, o balsuoti lapkričio 3 dieną.

Vienintelė problema yra ta, kad jie turės balsuoti ne už ką nors, o prieš Trampą. Amerikiečių "kovotojai su režimu" neturi nė vieno, paskui ką jie galėtų eiti, o visas dėmesys sutelktas į tai, prieš ką jie balsuos. Tai yra, kurstyti baimę ir neapykantą, kurios kurstymu precedento neturinčiame lygyje Amerikos žiniasklaida užsiėmė beveik visus Trampo prezidentavimo metus.

Tačiau kuo arčiau rinkimai, tuo labiau nerimą jaučia sąžiningi žmonės: o kas, jei strategija nesuveiks? Atrodytų, jie padarė viską, ką galėjo — ir surengė šansų sėkmei neturintį apkaltos procesą, ir nušalino nuo rinkimų kandidatą, turėjusį realių šalininkų (senatorių Bernį Sandersą), kad nereikėtų rinktis iš dviejų antisisteminių blogybių. Ateik, amerikieti, ir balsuok lapkričio 3 dieną prieš Trampą...

Na, o kas, jei jiems nepavyks? Ši idėja pastaruoju metu pradėjo slūgti protingiausių tarp kovotojų su Trampu širdyse — ir vienas iš jų netgi pasidalijo ja su kitais.

Maiklas Mūras (Michael Moore), dokumentinių filmų kūrėjas, "Oskaro" laureatas ir vienas įtakingiausių Amerikos politikų kairiųjų liberalų flango ideologų, šeštadienį Donaldo Trampo mitingo išvakarėse Talsos mieste, Oklahomoje, parašė:

"Nereikia juoktis iš šių Talsos bobų ir krizenti dėl to, kiek iš jų ketina grįžti namo su Covid-19. Jie gyvena, valgo ir kvėpuoja Trampu — nė vienas iš mūsų to nedaro Džo Baideno atžvilgiu. Mes tikimės neapykantos Trampui, o ne meilės Baidenui, norėdami laimėti. Ar tikrai taip manote — neapykanta nugali meilę? Atseit, kuo daugiau sukelsime kaimyno neapykantos Trampui, tuo daugiau šansų laimėti?"

Buvo numatyta, kad į mitingą Talsoje susirinks 100 tūkst. žmonių — susirinko perpus mažiau, o salėje buvo net tuščių vietų, nes demokratai surengė dideles Trampo oponentų bilietų rezervacijas, kad rėmėjai neužimtų vietų. Bet pirmasis mitingas nuo karantino pradžios vis tiek parodė pagrindinį dalyką: žmonės myli Trampą. Būtent tai, ką parašė Mūras:

"Nebūk toks akiplėša, sakydamas visiems, kad Baltieji rūmai nenugalės, nes, atvirai pasakius, tu atrodai labai panašus į save prieš ketverius metus... Jei vėl neatsižvelgi į mano perspėjimus, turiu klausimą, į kurį noriu, kad atsakytum, ir prašau atsakyti man sąžiningai: kiek žmonių susirinks per penkias dienas išgirsti Džo Baideno kalbą? Dvylika? Penki? Nė vieno?

...Kadangi žinome, kad nėra didžiulės, stiprios meilės Džo Baidenui, niekam neįdomus Džo Baideno darbo planas, Džo Baideno sveikatos apsaugos planas, vaikų priežiūros planas, baudžiamosios justicijos planas, pajamų nelygybės šalinimo planas".

Mūras ragina Baideną išeiti iš rūsio ir įkvėpti žmones — nors akivaizdu, kad jis pats netiki šia galimybe. Tiesą sakant, Maiklas Mūras įspėja apie artėjančią Trampo pergalę — kaip ir prieš ketverius metus, kai jis buvo beveik vienintelis liberalas, rašęs apie tikrąją Trampo pergalės "grėsmę". Kaip ir tada, dabar Trampas "įkvepia daugumą žmonių svyruojančiose valstijose", rašo Mūras, "ir, kaip 2016 metais, būtent šios kelios "rūdijančios juostos" valstijos atneš Trampui pergalę".

Mūras yra bent jau objektyvus ir sąžiningas: jis nekenčia Trampo, tačiau ši neapykanta neaptemdo jo akių. Bet dar įdomiau yra tai, ką jis pastebi savo bendraminčiuose, nesmerkdamas, galbūt net prabėgom. "Nereikia juoktis iš šių bobų Talsoje" — tai labai svarbus dalykas.

Faktas yra tas, kad progresyvūs Amerikos žmonės juokiasi iš Trampo šalininkų taip pat, kaip ir mūsų "žmonės protingais veidais": fu, galvijai, kaimiečiai, biudžetininkai, patriotai, neišsilavinę idiotai. Tik tokie žmonės, net ne žmonės — atmatos — tik jie gali palaikyti Trampą. Likus dviem mėnesiams iki 2016 metų rinkimų, Hilari Klinton Trampo šalininkus pavadino "apgailėtinais žmonėmis" ir "nepadoriu susibūrimu" — "rasistais, seksistais, homofobais, ksenofobais, islamofobais — visko negalima suskaičiuoti. Šie žmonės yra nepataisomi".

Toks epitetų kabinimas ir panieka savo tautai būdingi ir kai kuriems mūsų pačių paskirtiems "geriausiems žmonėms" — be to, tai dažnai virsta atvira rusofobija: "Vergų tauta, ką iš jų paimti". Amerikoje dabar terminas "vergas" nepopuliarus — priešingai, Trampo šalininkai kaltinami rasizmu. Nors iš tikrųjų tikrieji rasistai yra būtent tie, kurie niekina ir žemina savo tautą, nesvarbu, ar jie yra baltieji amerikiečiai, ar rusai.

Dešimtajame dešimtmetyje iš rusų buvo reikalaujama kolektyvinės atgailos už visą mūsų praeitį, pateiktą išimtinai juodomis spalvomis: vergiška, sovietine, didžiosios imperijos (šis terminas iš tikrųjų buvo naudojamas kaip rasizmo sinonimas — jie sako, kad mažos tautos patyrė priespaudą). Rusai ištvėrė šį pažeminimą ir atsakė, tarp jų ir Putinas. Dabar amerikiečiai yra verčiami atgailauti už vergiją — tai tikrai neturi nieko bendra su šiandien gyvenančiais baltaisiais. Ir ne ta esmė — jiems tiesiog reikia sugriauti žmonių dvasią. Bet jei tai nesuveikė su tūkstantmečius skaičiuojančiais rusais, su palyginti neseniai atsiradusiais amerikiečiais tai gali ir suveikti.

Rusijoje neįmanoma įžiebti paniekos ir neapykantos Putinui. Atvirkščiai: rusofobija prasiveržia, išduoda save net ten, kur galėtų ir tylėti. Bet gal Amerikoje pavyks paslėpti panieką Amerikos žmonėms — už neapykantos Trampui? Taip, tai pasiteisins — bent jau taip atrodo tiems, kurie dabar eksperimentuoja su JAV.

Tačiau lapkričio 3 dieną gali paaiškėti, kad ne visi žmonės yra įbauginti, kad dauguma nepasidavė "baimei ir neapykantai", o tada "pažengę žmonės" JAV, kaip ir "geriausi žmonės Rusijoje", rėks savo šaliai, kad ji išprotėjo. Pamiršę, kad baimė ir neapykanta visada sunaikina tuos, kurie bandė jomis sužaisti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.