Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva

Autorius: Borisas Marcinkevičius Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-06-26 15:54:00, skaitė 1175, komentavo 1

Naujausi pono Lukašenkos pareiškimai Rusijos atžvilgiu stebina ir daug kam kelia pasipiktinimą. Be to, Lukašenka perėjo prie veiksmų "naftos fronte": Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos jau gavo naftos iš Norvegijos, Azerbaidžano, Saudo Arabijos ir JAV

Nauji verslo partneriai, kaip ne kartą pakartojo ponas Lukašenka, yra juodojo aukso tiekėjų įvairinimo politikos įgyvendinimas, kaip būdas atsikratyti poreikio pataikauti Rusijai. Rusijos reakcija yra santūri, joks rimtas Rusijos politikas nedaro jokių "globalių išvadų". O per Sergejaus Lavrovo vizitą ponas Lukašenka pareiškė: "Jei kas nors tikisi pabloginti mūsų [Rusijos ir Baltarusijos] santykius, jam nepavyks". Ką visa tai reiškia ir ką su tuo bendro turi Baltarusijos atominė elektrinė? Pabandykime išsiaiškinti.

Nafta būna daugybės skirtingų rūšių

Pirmiausia verta priminti, kad nafta — ne paprasta prekė, ji būna įvairių rūšių, pagrindiniai jos klasifikavimo parametrai yra tankis ir sieros kiekis. "Urals" klasės nafta — tanki, t. y. sunki ir turinti daug sieros — teka "Družba" magistraliniu vamzdynu į dviejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų saugyklas. Nafta, kurią Baltarusija nupirko iš šono, išskyrus pačią pirmąją partiją, atvežtą iš Norvegijos, priklauso "Azeri Light", "Arabian Light" ir "Bakken" rūšims. Dėl dviejų pirmųjų rūšių viskas jau aišku iš pavadinimo, amerikiečių "Bakken" taip pat yra lengvos ir mažai sieros turinčios rūšies.

Pirminio lengvųjų rūšių naftos perdirbimo metu išgaunami lengvieji naftos produktai — benzinas ir žibalas, pirminis sunkiųjų alyvų perdirbimas — tai dyzelinis kuras, mazutas ir degutas. Bet kadangi Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos įvaldė antrines perdirbimo technologijas, jose taip pat užtikrintai galima gauti benziną ir žibalą iš sunkiosios naftos, o papildymas lengvąja nafta tik prie to prisideda.

Ankstesniais metais lengvosios rūšies nafta Baltarusijai taip pat buvo tiekiama iš Rusijos — tai "Siberian Light" nafta, kuri, žinoma, išgaunama Sibire. Nėra atskiro vamzdyno "Siberian Light", o Baltarusijos jūra egzistuoja tik ponios Psaki smegenyse — todėl pristatymai buvo atlikti geležinkeliu, o Baltarusijos išlaidos buvo nedžiuginančios.

Dabar Baltarusija perėmė iš trečiųjų šalių pirkėjų lengvą naftą, Sibiro nafta "Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas" magistraliniu keliu tyliai nuėjo į Pietryčių Azijos rinką, o Rusijos biudžetas už tai gavo eksporto muitą. Aukų nebuvo, triukšmas žiniasklaidoje buvo. Ačiū, Aleksandrai Grigorjevičiui, kad mums taip smagu!

BRELL žlugimo perspektyvos

Dabar grįžkime į Baltarusijos atominę elektrinę ir elektros tiekimą Baltijos šalims iš Rusijos. Jau sužinojome, kad pristatymai į Latviją vyksta per Lietuvą, o į Estiją — per Suomiją. Auga pristatymo iš Rusijos apimtys, tai negali nedžiuginti — mes tiekiame galutinį dujų ir anglių perdirbimo produktą, o ne energijos žaliavas.

Tačiau dar 2019 metų vasarą Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė politinį susitarimą su Europos Komisija, kad Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL iki 2025 metų. Jei taip atsitiks, mūsų eksporto pristatymai šia kryptimi pasibaigs: atsižvelgiant į antirusišką isteriją kaip į Baltijos šalių nepriklausomybių pagrindą, galima net nesitikėti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos įmonės sudarys ilgalaikes sutartis su "Inter RAO". Šių metų žiemą, pasak Baltarusijos ministro pirmininko, po vizito į Rygą prasidėjo naujos perdavimo linijos tiesimo projekto rengimas, linijos iš Baltarusijos į Latviją per tiesiogines valstybių sienas tarp dviejų šalių. Ir tai yra visiškai kitoks posūkis.

"Draniki" iš Lukašenkos prie latvių stalo. Nepainiokite su sausainiais iš Nuland!

Pagalvokime: ar Latvija pasirašys susitarimą dėl naujos elektros perdavimo linijos, išleis lėšų jos statybai kartu su Baltarusija, kuri gana teisingai su Rusija elgiasi steigdama Sąjunginę valstybę, kai integracijos procesai tarp mūsų šalių vyksta abipusiu susitarimu ir pakankamai intensyviai?

Ar Latvijai bus lengviau tai padaryti, jei "visi žino, kad Rusija beveik kiekvieną dieną yra pasirengusi įtraukti Baltarusiją į Smolensko regioną ir taip sunaikinti mažos, bet išdidžios valstybės nepriklausomybę"?

Žinias apie tai, kaip vystosi Maskvos ir Minsko santykiai, Europos žiniasklaida pastaruoju metu rašo būtent su tokiu leitmotyvu. Kaip matote, skirtumas akivaizdus. Skirtumas yra dar didesnis, jei nepamirštame, kad Amerikos ir Saudo Arabijos naftos perkrovos vyko per Klaipėdą, ir tuo pačiu prisiminkime, kas nutinka Latvijos uostams po to, kai kiekvienais metais iš jų vis aktyviau išeina Rusijos kroviniai.

Nuo 2020 metų balandžio naftos tiekimas iš Rusijos per "Družbą" buvo 1,1–1,2 milijono tonų, o atsižvelgiant į tai, 180 000 tonų Saudo Arabijos ir Amerikos naftos yra smulkmena. Bet apskritai Baltijos valstybių ir ypač Latvijos mastu tai jau nėra smulkmenos, o labai rimtas projektas. 180 tūkstančių tonų yra 50 traukinių, tai yra naftos atsargos uoste, kol vykdoma logistikos schema.

Lietuva turi Klaipėdą, o Latvija turi Ventspilio uostą, kuris iš pradžių buvo pastatytas kaip naftos uostas. Naftos tanklaivių, skirtų Baltarusijai, nukreipimas iš Klaipėdos į Ventspilį yra dar vienas "sausainis", kuris leis Latvijos vyriausybei susidoroti su aršiausia opozicija, jei ji nuspręs kritikuoti ministro pirmininko Krišjanio Karinšo komandą už bendradarbiavimą su "Putino draugu". Neįmanoma įsivaizduoti atsakomosios demagogijos: "Baltarusija pati sunkiai susidoroja su siaubinga Rusijos agresija, o štai čia pigi elektra ir darbas uostui bei Latvijos geležinkeliui".

Paskola turi būti grąžinta

Kokia yra Rusijai nauda? Grąžinant dešimt milijardų dolerių, išleistų kaip paskola Baltarusijai už "Rosatom" atominės elektrinės statybą. Statyba dar nėra baigta, dar neperskaičiuoti lokalizacijos procentai, tačiau vargu ar padarysime didelę klaidą, jei manysime, kad bent 50 procentų šios paskolos jau buvo paskirstyta Rusijos gamykloms ir "Rosatom" įmonėms, kurios gamino įrangą atominei elektrinei.

Derybos dėl elektros linijų tarp Baltarusijos ir Latvijos tiesimo yra tik pradiniame etape, iki šio projekto įgyvendinimo liko dar dveji ar treji metai, per kuriuos Rusijos elektra vis tiek tekės į Latviją ir Estiją per Lietuvą ir per Suomiją. Ir tik likus porai metų prieš Baltijos šalims pasitraukiant iš BRELL gali prasidėti Baltarusijos AE pagamintos elektros energijos tiekimas į Latviją, tačiau Baltarusija turėtų pradėti mokėti paskolos iš Rusijos palūkanas praėjus dvejiems metams po stoties paleidimo. Ir atsiskaitymas prasidės tuo pat metu, kai prasidės elektros eksportas į Latviją, kodėl gi ne.

Jei sutartis bus ilgalaikė, atsiras galimybių išspręsti investicijų į karinio-techninio bendradarbiavimo statybas Baltarusijos ir Latvijos pasienyje klausimą. Ir ne tik dėl naujos Rusijos paskolos: AE, kaip žinote, neišskiria jokio anglies dioksido į atmosferą, t. y. elektra "be anglies pėdsako" gali patekti į ES šalį. Ar Europos Komisija gali atmesti paskolos tokiai kilniai veiklai prašymą? Be to, ją gali sumokėti ta pati švedų ABB, kuri dėl nesibaigiančių avarijų su jūros kabeliu į Lietuvą jau kruopščiai įsisavino kintamosios srovės įrengimo technologiją?.. Be to, Latvija galės užsidirbti pinigų ne tik Baltarusijos elektros į Estiją ir Lietuvą tranzito sąskaita, bet ir dėl Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms skirtos naftos perkrovos Ventspilio uoste.

Žinoma, visa tai yra tik viena iš galimų versijų. Bet tai bent jau paaiškina visišką Rusijos vadovybės ramybę dėl smarkiai pasikeitusios pono Lukašenkos retorikos. Kiek ši versija teisinga, paaiškės per artimiausiu metu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.