Patriotinės organizacijos palaiko Vidmantą Valiušaitį LŽB šmeižto akivaizdoje. Portalo „Mano Lietuva“ leidėjas dr.Algimantas Lebionka jungiasi prie šio palaikymo

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-09-02 11:42:00, skaitė 1296, komentavo 4

Patriotinės organizacijos palaiko Vidmantą Valiušaitį LŽB šmeižto akivaizdoje. Portalo „Mano Lietuva“ leidėjas dr.Algimantas Lebionka jungiasi prie šio iškilaus Lietuvos sūnaus palaikymo

Patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo pirmininką ir kitus Seimo narius dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktoriaus patarėjo Vidmanto Valiušaičio apšmeižimo:

Mes, visuomeninių patriotinių organizacijų nariai, kreipiamės dėl Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) tinklalapyje š. m. rugpjūčio 21 d. paskelbtos publikacijos „Lietuvos žydų bendruomenė reiškia susirūpinimą dėl V. Valiušaičio paskyrimo užimti vyresniojo generalinio LGGRTC direktoriaus patarėjo pareigas“.

Pažymime, kad pareikšta nuomonė yra anoniminė ir nepagrįsta jokiais įrodymais – nė vienas pareiškimo teiginys neparemtas citatomis iš V. Valiušaičio straipsnių, knygų ar pasisakymų, kurie liudytų, kad reiškiamos pretenzijos turi nors mažiausio pagrindo.

Dar daugiau. Pareiškimas nuo pradžios iki pabaigos nukreiptas ad hominem, t. y. nutaikytas ne į veiklas, bet į asmenį, tikslu pažeminti jį visuomenės akyse, suteršti reputaciją ir sukliudyti įstatymo numatytais pagrindais užimti tarnybines pareigas, atitinkančias jo kvalifikacijas. Toks elgesys primena veiką, kurią apibrėžia LR Baudžiamojo kodekso 154 str. „Šmeižimas“.

Gerb. Vidmantas Valiušaitis yra plačiai žinomas visuomenėje žmogus, daugelio knygų ir straipsnių socialinėmis bei istorinėmis temomis autorius. Per daugiau kaip tris dešimtmečius jo viešosios raiškos metų, niekas ir niekada jam nebuvo pareiškę tokių absurdiškų kaltinimų, kurių jis susilaukė iš LŽB tinklalapio. Priešingai. Jo straipsniai ir knygos yra populiarūs, susilaukia plataus visuomenės atgarsio, daugelio žmonių, įskaitant srities specialistus, aukštai vertinami.

Vidmantas Valiušaitis daugelį metų tyrinėja 1940–1990 m. Lietuvos okupacijų istoriją, yra monografijų autorius ir sudarytojas, paskelbęs svarbių istorinių šaltinių.

Dera priminti, kad V. Valiušaitis yra įvertintas aukščiausiu apdovanojimu žurnalistikos srityje – Vinco Kudirkos premija (2014) už „žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu“. Jis apdovanotas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2018).

V. Valiušaičio veikla įvertinta ir kitais reikšmingais apdovanojimas: Lietuvos prezidento skirtu Nepriklausomybės medaliu „Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1990-2000 metais“ (2000), atminimo žymeniu „Už indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius“ (2003), Kauno m. burmistro Jono Vileišio medaliu „Už nuopelnus įtvirtinant Kauno m. savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį“ (2016) bei kitais apdovanojimais.

Todėl minėta publikacija teikia pagrindo klausti: kaip reikėtų traktuoti šią dezinformaciją, visuomenės klaidinimą ir asmens užgauliojimus, kurie nėra pasirašyti?

Publikacija anoniminė, bet paskelbta ne anoniminiame tinklalapyje. Kas yra atsakingas už šio pareiškimo teiginius: tinklalapis ar organizacija?

Tinklalapis priklauso organizacijai. Tad turėtų būti ir asmenys, kurie šią publikaciją aprobavo?

Ar Lietuvos žydų bendruomenės vardu šiuo atveju nėra manipuliuojama ir kurstomas nepasitikėjimas tarp žydų ir lietuvių, bandant apšmeižti ir pažeminti vardą asmens, kurio profesinė etika galėtų būti pavyzdžiu daugeliui?

Mes, žemiau pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, prašome įvertinti Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) tinklalapyje š. m. rugpjūčio 21 d. paskelbtos publikacijos turinį, kuris išplatintas jau ir kitose šalyse. Taip pat labai tikimės Lietuvos žydų bendruomenės atstovų viešo atsiprašymo už gerb. Vidmanto Valiušaičio vardo pažeminimą visuomenėje.

Raštą pasirašė:

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė tarybos pirmininkė – Angelė Jakavonytė,
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas – Ernestas Subačius
LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties visuomeninės tarybos pirmininko pavaduotojas – Jonas Burokas
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas – Pranas Ulozas
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos pirmininkas – Arnoldas Kulikauskis
Lietuvos Sąjūdis – Vidmantas Žilius
Atsargos karininkų sąjunga dim.mjr. – Vidmantas Mažeika
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija „Kolyma“ – Valentinas Padriezas
Lietuvos atsargos karininkų sąjunga dim.mjr. –  Pranas Urbanavičius
Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga – Vytautas Zabielskas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas – Giedrius Gataveckas
Pasieniečių klubas dim.plk. –  Vaclovas Zabarauskas
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija dim.plk.ltn. – Vytautas Čepukas
Krašto apsaugos bičiulių klubas dim.mjr. – Antanas Burokas
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas – Egidijus Matulevičius
Lietuvos kariuomenės savanorių draugija vyr. srž. – Bronius Judickas
Lietuvai pagražinti draugija – Juozas Dingelis
Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ – Vytautas Būtėnas
Vilniaus molėtiškių bendrija – Vilius Maslauskas
Vilniaus zarasiškių bendrija „Ežerėnai“ – Evaldas Židonis

 Tiesiog primenu:

Kam tarnauja istorijos manipuliatoriai, prisidenginėjantys Lietuvos partizanų vardais

Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, dalyvaudamas spalio 2 d. LRTDELFI laidoje „Dienos tema“, pasistengė sulyginti Lietuvos partizanų vadus su prieštaringai vertinamais šių dienų bei prieškario Lietuvos veikėjais.

„Daugelis partizanų vadų, tokie kaip Vitkus Kazimieraitis, kaip Lukša Daumantas, kaip Vytautas Žemaitis, juk visi yra šmeižiami, visi yra apmeluoti, vadinami kagėbistais ar žydšaudžiais ir, einant iki mūsų valstybės vadovų, pažiūrėkite, kuris nebuvo žeminamas. Smetona – bailys, pabėgo, dezertyravo, Landsbergis – tikriausiai kagėbistas, Adamkus – dalyvavo su naciais Sedos kautynėse ir taip toliau“, - teigė V. Valiušaitis atkreipdamas dėmesį, „kad čia yra tiktai maža detalė bendro proceso, kuris vyksta šiuo metu ir kuris yra tik vienas iš bandymų sukompromituoti Lietuvą pasaulyje ir pakirsti Lietuvos žmonių pasitikėjimą savimi, savo valstybe, savo istorija“.

Pasak centro vadovo, reikia matyti bendrą procesą.

„Tai matykime bendrą procesą. Ir aš manau, kad žmonės, kurie taip kalba, tiesiog prisipažįsta. Čia yra prisipažinimas, kad tarnauji svetimai jėgai, kuri griauna Lietuvą, kuri griauna mūsų sąmonę, kuri griauna mūsų istoriją“, - aiškino V. Valiušaitis.

Paklausius tokių svaičiojimų, turbūt kiekvienam normaliam žmogui iškiltų klausimas – dėl kokių priežasčių valstybės išlaikomame ir iš reklamos prisiduriančiame kanale nutarta taip atvirai kompromituoti Lietuvos partizanų atminimą?

Juk mes visi labai gerai žinome – kad perversmo keliu prezidentu tapusio A. Smetonos niekingas pabėgimas per upelį 1940 m. yra vienas gėdingiausių Lietuvos istorijos faktų.

Įdomu, ką dabar kalbėtume ir kaip tauta būtų reagavus, jei 1990 m. sausio 13-osios naktį tuometinis faktinis Lietuvos vadovas būtų sprukęs iš Lietuvos?

Niekas nepaneigs V. Landsbergio indėlio atkuriant Lietuvos nepriklausomybę pirmaisiais suverenios valstybės metais. Bet lygiai taip pat negalima paneigti, kad šis labai aktyviai Lietuvos politikoje iki šiol veikiantis žmogus nepridarė šaliai didžiulės žalos.

Spekuliuoti V. Landsbergio pavarde – viso Lietuvos elito išskirtinis bruožas, tuo norėjo sublizgėti ir istorijos manipuliacijomis žongliruojantis V. Valiušaitis. Tačiau, kaip dainavo S. Povilaitis, „žodžiai, vien žodžiai, liejos jie lyg iš rago gausybės“...

Tikrai valstybei būtų naudingiau, jei V. Landsbergio iniciatyva visi Lietuvoje šimtui metų įslaptinti KGB'istai, šiuo metu aktyviai veikiantys mūsų šalyje, būtų išslaptinti, o iki šiol neprieinami archyvai būtų atverti visuomenei, kad mes visi savo akimis pamatytume – kas toks iš tiesų yra V. Landsbergis, kas buvo jo garsusis tėvelis ir kaip tai siejasi su KGB.

Ar negalėtų tokių realių darbų, o ne žodžių imtis istorijos ekspertas V. Valiušaitis? Jam padedant šalies piliečiai pagaliau suprastų, kodėl prezidento vardo aktyviai siekęs V. Landsbergis taip nekenčia Lietuvos su visais joje likusiais gyventi žmonėmis.

Ekspertai.eu neturi duomenų, kad Valdas Adamkus drauge su naciais būtų dalyvavęs Sedos kautynėse. Žinoma tik tiek, kad V. Adamkus, būdamas septyniolikos metų, prieš pat Sedos kautynes buvo atvykęs į Plinkšes, tačiau nėra patvirtinančių faktų, kad tose kautynės jis dalyvavo nacių kariuomenės pusėje.

Tačiau savo gyvybę paaukojusius Lietuvos partizanus prilyginti ant Lietuvos Konstitucijos nusišlapinusiam V. Adamkui, siekiant užimti prezidento postą, yra absoliuti niekšybė. Kaip žinoma, šis žmogus šalies vadovu tapo pažeidęs Konstituciją (apie tai labai aiškiai yra pasisakiusi ir garsi aktorė N. Oželytė), tad yra neteisėtas prezidentas.

Be šio nusižengimo jam inkriminuojami ir daug baisesni dalykai, pavyzdžiui, slaptojo CŽV kalėjimo įteisinimas Lietuvos teritorijoje, kuriame be jokio teismo buvo kankinami žmonės, dėl ko Lietuva susilaukė ne tik didelės tarptautinės gėdos, bet ir tarptautinių teismų sprendimų.

Tad belieka paklausti – ar V. Valiušaitis tikrai nesuvokia, ką ne prie alaus bokalo kavinėje, o viešojoje erdvėje kalba, žemindamas partizanų autoritetą?

O gal tai yra sąmoningas veiksmas, siekiant dar labiau kompromituoti ir skatinti nepasitikėjimą mūsų valstybe? Kokiai svetimai jėgai tarnauja tokie veikėjai?