Kas ne vagis - tas prieš valdžią!

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://www.facebook.com/algim... 2020-09-09 18:07:00, skaitė 1447, komentavo 8

Okupuotieji vogė "po byškį" ir iš okupantų, todėl buvo teisūs rezistentai. Ir visko visiems pakako, ir nebuvo revoliucinės situacijos, ir vagiantieji buvo teisėtai lygūs. Prisipylę sklidinai, revoliucingai sau bruzdėdavo iki paryčių virtuvėse kaip kokie cojai. Jautėsi esą - galimai - teisūs ir socialiai teisingi, užkąsdami vogta nugarine.

Dabar ekologiška tolerastų "socialinė atskirtis", vagia išimtinai savieji. Milijonais, o nesaviesiems vogti šiukštu, kad patiems vagiantiesiems nepritrūktų! Kitiems ko vogti nebelieka - kokia baisi vagių ir teisuolių, nesugebančių vogti, nelygybė! Todėl visuomenę vis apima pavydo traukuliai, maskuojami sėkmės istorijomis.

Blokinėse kamerose solidarumo nebeliko, tik tvinksta neapykanta, o stalčiuose dulka nusipirkti invalidumo pažymėjimai. Prie ruso savus, kaimynų virtuvėse geriau išgeriančius ir skaniau užkandančius vagis buvo galima apskųsti Maskvai. Ir kartais tai net padėdavo.

O vagys bijodavo visada ir tai šlapius išsižiojusius bebrus (kas skaitė K.Vonegutą - supras) drausmino. Dabar skųstis nėra kam, šalies savininkai apsikasė giliai ir naktimis internete išlindę tik seka visus. Ne tokius kaip reikia gaudančios tarnybos siautėja net atokiuose feisbuko priemiesčiuose.

O Briuselio tai jau tikrai niekas nebijo. Pažangioj visuomenėj bijo tik tie, iš kurių vagia. Ir bijo net savo baimės, kuri dabar yra trendas ir valdo, todėl viskas per žinias gerai.

Vienas išprotėjęs nuo teisingumo Amerikos demokratijos tėvas sakė, kad kai neteisingumas tampa teise - sukilimas tampa pareiga. Tačiau nežinojo lietuviškos specifikos. Vagių užvaldytoj ir piliečių pilietiškai išvogtoj valstybėje sukilti nėra kam.

Nes numirėliai moka tik šypsotis, šokinėti ir daugintis, o ką nors galintys pagalvoti yra seniai numirę. Kurie likom - drebam po antklode su žmona ar šiaip moterim. Plastmasiniuose medžiuose noksta nauji teisės į pareigų neturėjimą derliai.

Čia šuniukai maitinami vegetarišku šienu, kurį pjaunant planeta nenukentėjo. Čia sekmadieniais įvyksta bėgimai už permainas, kurių nebus. Čia barbarai neskuba, jie ką tik pagirdė žirgus.

Prieš juos rūkuose mirguliuoja turtingi, miegantys miestai. Jų akys nušvinta, jie šypsosi žiūrėdami vieni į kitus, girgžda balnų diržai ir sužvanga ginklai. Mūsų laiko beveik nebeliko.

Algimantas Rusteika

---
Marius Jonaitis:

Vogė ne iš okupantų ar mistinės valdžios o iš savęs. Čia ir yra didysis tragizmas, jog žmonės niekaip patys nesuprato o tą įskiepyti jiems pagal teoriją turėjęs avangardas perpuvo arba per anksti mirė, jog visos gamybos priemonės ir jų darbu sukurtas turtas/vertė yra jų ir tik jų.

Todėl po 1990 metų minios darbininkų išsižioję stebėjo kaip oficialūs banditai ir neoficialūs gangsteriai (politikai) jiems iš po nosies grobstė jų gamyklas.

Čia ir yra tragizmas, jog visuomeninė sąmonė mūsų plačiuose sluoksniuose yra skysta o ją įžiebti turintys avangardas niekaip neužauga. Todėl ir turime visa tai ką turime,.

Mažuma aferistų prievartaują visą daugumą jai pasyviai (arba paniurzgant prie buteliuko) stebint šį procesą.

Pakeist visą tai galima, bet turi pakankamas kiekis žmonių perlipti per save, pakeisti save, sunaikinti savyje liberalą arba baudžiauninką.