Viktorija Ivaniušina. Kas, jeigu jūsų draugai, artimieji dalyvavo Marše?

Autorius: propatria.lt Šaltinis: https://minfo.lt/seimu-gynimo-... 2021-05-23 00:16:00, skaitė 1664, komentavo 5

Tekstas pateiktas publikavimui maršo dienos vakarą.

Pagaliau išaušo ir praėjo maršo diena. Vienam tai šeimų gynimo maršas, kitiems – durnių, gėdos maršas. Vieni viliasi, kad jų pilietinė iniciatyva duos kokių apčiuopiamų vaisių – gal valdžia, priimdama įstatymus, atsižvelgs į jų poziciją, kiti kreivai šypsodamiesi laukia, kas gi čia bus ir greičiausiai netgi slapta viliasi, kad bus paskui iš ko pasityčioti, kad gal pavyks užfiksuoti kokių bukos agresijos pavyzdžių ir vėliau bus galima sakyti: „Na o ką aš sakiau?“

Prisipažinsiu, kai kurių organizatorių bei komentatorių agresyvūs pareiškimai buvo viena iš priežasčių, kodėl nedalyvavau šeimos gynimo marše, nes jei tarkim netyčia  būčiau užfiksuota plakato „Gėjus į pečių“ fone (nesvarbu, ar maršo dalyvio, ar provokatoriaus), mirčiau iš gėdos. Ir visgi asmeniškai pažįstu daugybę šviesių žmonių, šeimų, kurie dalyvauja marše dėl, mano manymu, visiškai objektyvių priežasčių – agresyvi leftizmo ir genderizmo politika neramina ir mane. 

Labai liūdna, kad mūsų nacionalinis transliuotojas ir kiti mūsų šalies „šviesuliai“ maršą mato tik kaip kažkokių neadekvačių žmonių susibūrimą. Tyčia ar netyčia jie nemato ir negirdi tikrai adekvataus žmonių nerimo dėl to, kas šiuo metu vyksta pasaulyje.

„Gal pakaktų apginkluoti kalašnikovais bei plytomis jos narius, ir šeima pati ginsis šaudydama pro langus į tūlą grėsmingą praeivį.“ – rašo žymiausias Lietuvos senelis maršo rytą, atskleisdamas, jog visiškai nesiorientuoja realybėje ir nesuvokia, kad toli gražu ne VISI (drįstu teigti, kad netgi ne dauguma) maršo dalyviai yra agresyviai nusiteikę. Brangesniais ar pigesniais automobiliais, plevėsuodami trispalvėmis ir Vyčiu, tvarkingomis kolonomis žmonės iš visos Lietuvos atvyko į sostinės Vingio parką, kuriame yra numatytos kalbos, dainos – ar tai jau įrodo kažkokį buduliškumą, durnumą? Ar jau galima pradėti tyčiotis? Dabar, kai rašomas šis straipsnis, yra 17.00 val ir dar neteko girdėti apie kažkokius agresijos išpuolius. O jeigu vienas ar  kitas ir bus užfiksuotas – tai vėlgi nereikš, kad VISI maršo dalyviai yra nuo lenciūgo atitrūkę buduliai ar kad marše deklaruojama pozicija nėra verta dėmesio. 

Kodėl taip įnirtingai bijoma įsiklausyti į tą kitokią nei per LRT publikuojamą nuomonę? Kodėl pastebimi tik patys marginaliausi pasisakymai ir asmenybės, o protingai rašantys bei kalbantys yra tiesiog ignoruojami?

„O ką, jeigu jūsų vaikas taps LGBT nariu? Ar ir tada kovosite prieš homo santuokas?“ – klausia dažnas tolerancijos guru. 

O ką, jeigu jūsų vaikas ateity pasisakys prieš homo santuokas? O ką, jeigu jūsų gera draugė sudalyvaus marše? Ar tai vis dar bus durnių maršas? 

Neseniai viena žinoma rašytoja savo Feisbuko paskyroje, kurioje turi beveik 17 tūkst. sekėjų parašė, kad jos kelios draugės – keistuolės antivakserės – nesutiko su ja susitikti, nes gi ji neseniai paskiepyta, tad yra covid nešiotoja, todėl yra pavojinga aplinkiniams. Po tuo įrašu pasipylė ne patys santūriausi komentarai: „Kliedesių topas“ , „tamsuma“, „atgal į viduramžius“ , „linkiu sveikesnio proto draugių“ …

 Jeigu tai būtų kažkokios draugų draugės, gatvėje sutiktos personos arba kelių žmonių pasiplepėjimas – bala nematė, bet kai skelbiesi tolerantiška visokioms mažumoms, kovojanti, kad tavo vaikai, kurie gal bus LGBT atstovai, gyventų tolerantiškesniame pasaulyje, bet progai pasitaikius numeti savo DRAUGES viešoms patyčioms, tai... na kas tai, jeigu ne veidmainiškumas? 

Tarp kitko, ta konkreti rašytoja yra viena mano mėgstamiausių, labai teigiamai vertinu jos knygas, tik vis stebiuosi jos atkaklumu ginant savo politinę poziciją ir negebėjimą įsigilinti į kitokį požiūrį. Kartais tai jau panašu į fanatiškumą arba pastangas bet kokia kaina stumti „teisingą“, „madingą“ ideologiją – abortus, LGBT teises, Stambulo konvenciją, (kažkaip jos dalimi tapusius) skiepus – na, kad karjera būtų sklandesnė… 

Pamąstymų sukėlė ir vienos žymios aktorės, politinės veikėjos, nepriklausomybės akto signatarės įrašas Feisbuke, kuriame ji reaguoja į Milanos Gabrilavičiūtės dainą „Šeima – tikra vertybė“.

„Kas atsakys už tai, jeigu supratusi, kaip iš jos buvo išsityčiota, ta mergaitė padarys sau ką nors blogo? Arba jeigu paaugus ir supratus, kad buvo pasinaudota jos bejėgiškumu, įgrūdus į jos jauną burnelę jai absoliučiai nesuvokiamus neapykantos žodžius, suvokusi, kad buvo psichiškai išprievartauta, ši švelni būtybė pasidarys sau galą, kas atsakys?“ – klausė ta pati moteris, kuri nevengia žmones rūšiuoti pagal kokybę,  prilyginti juos gyvūnams. 

„Kas atsakys už tai, kad visų akyse moraliai prievartaujamas vaikas?“ 

Ponia N., tai neprievartaukite, kam jūs tą darote? Labai rūpi, kad jauni žmonės nesižudytų, bet kad jau dabar Vakaruose didelė dalis paauglių negali apsispręsti, ar jie hetero, ar homo, ar bi, ar vyrai, ar moterys, kas tik sukelia identiteto krizę – viskas čia faina, cool ir progresyvu. Jau dabar yra šimtai jaunuolių, besigailinčių dėl lyties keitimo operacijos, kurie kažkaip bando gyventi su negrįžtamomis operacijos pasekmėmis, apie tai rašomos knygos – ai, menka čia problema. Svarbu, kad paaugliai būtų mokomi, jog lyties keitimo operacijos – visiškai normalus dalykas. Nu o kaip gi kitaip, juk jeigu tu tik pastebėsi iš to išplaukiančias problemas ir dar daugiau – pradėsi apie jas kalbėti –  tuoj pat tapsi homofobu, violetiniu, durnių maršo atstovu.

Kitas dalykas – na negirdėjau nei vieno pasipiktinimo tuo, kad vaikų balse mažametės dainuoja : „White shirt now red, my bloody nose“, „I'm that bad type, […] might seduce your dad type“ (balti marškinėliai dabar raudoni, mano nosis kruvina [...] Aš blogietė, tokia, kuri gali suvilioti tavo tėvą). Viskas čia gerai, jokios agresijos, jokio amoralumo. Tikiu, daugelis tolerantiškųjų tik pasijuoktų, jeigu kokia mielai atrodanti paauglė surepuos:“ Į durnių maršą atrieda visos Lietuvos gėda“. Tie patys, kurie skanduoja „love is love“, „Užteks vietos VISIEMS“…

Tai gal jau nebesislėpkit po tolerancijos skraiste, brangūs netradicinių šeimų gynėjai. Nesat jūs nei tolerantiški, nei revoliucionieriai. Tiesiog kartojat tą, ką šiuo metu sakyti yra madinga ir kieta. Kovojate prieš patyčias ir neapykantos kalbą, bet jūsų neapykantos kalba tai visai kas kitą – čia gi tik bajeriai. Orlauskas – tualetinio popieriaus veidas, bet vat Šurajevas tai gerai varo. Nesvarbu, kad pasiknaisiojus istorijoj ojoj kokių perliukų galima rasti. „Do, what I say, not what I do“, ane? 

Tarp kitko, labai nuoširdžiai miela, kad „juokingojo“ tualetinio popieriaus autorius Mantas Bertulis atsisakė dalyvauti TV3 organizuotoje provokacijoje. Tik šis incidentas perša mintį, kad gal ir daugiau panašių provokacijų buvo. Troliai – jokia naujiena nei socialiniuose tinkluose, nei realybėje.