Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-06-04 12:06:00, skaitė 691, komentavo 4
„Tautininkas - mutantas M.Kundrotas, kuris sulikvidavo mano veidaknygę“ 2021.05.24
http://lebionka.blogspot.com/2021/05/tautininkas-mutantas-mkundrotas-kuris.html
„Politinė šizofrenija: Tautininkas-sionistas“ 2021.05.27
http://lebionka.blogspot.com/2021/05/politine-sizofrenija-tautininkas.html
Su pirmąja publikacija supažindinau ir Centro partijos-tautininkų pirmininką Naglį Puteikį.
Jam paklausus, kuriais metais buvau „Tautininkų“ partijos narys, aš informavau, kad buvau jos atkūrėju 2011 m., o išstojau 2020 m., dėl, mano nuomone, išryškėjusio šios partijos neįgalumo. Papildomai gerb.N.Puteikiui paaiškinau, kodėl neadekvačiam jo partijos nariui M.Kundrotui nepavyks man prikergti antisemitizmo. Apie tai žemiau.
Mano kritika suveikė, „tautininkas“ Kundrotas FB pašalino savo nuotraukos pagražinimus. Dingus šiam premjero Benjamino Netanyahu rėmėjui, Bibi nepavyko suformuoti vyriausybės. Dabar ją formuos Yair Lapid, o du metus premjeru bus Naftali Bennett.
Juokas juokais, bet mano nuojauta dėl politinio šizofreniko neapgavo. Vakar sulaukiau skambučio iš policijos. Pareigūno žodžiais, aš esu apkaltintas antisemitizmu dėl kelių savo 2019 ir 2020 metų publikacijų:
„Į Europą ir vėl ateis milijonai, nes vietoj Sirijos numatytas „Didysis Izraelis““. 1-3 dalys.
„Istorijos bėgyje Lietuva tapo „žydų rojumi“, bet ne lietuvių“.
Taigi, šitą tautininką-sionistą informuoju apie tai, apie ką informavau jo partijos pirmininką Naglį Puteikį:
Žydų istorija domiuosi ne iš kažkokių antisemitinių motyvų, bet todėl, kad mes abu su žmona Aleksandra turime juridinę teisę gauti Izraelio pilietybę. Mano tėvelis, labai tipingų veido bruožų, gerai išmanęs darbą archyvuose, išsiaiškino, kad tikroji jo pavardė yra žydiška – Lebedinski. Mano mamos mama Ana gimė krikštito žydo Jakovo Karibskio, vėliau buvusio Žlobino (Baltarusijoje) seniūnu, šeimoje. 19 amžiuje žydų kagalai Carinėje Rusijoje privalėjo kažkiek savo atstovų deleguoti į kariuomenę. Čia juos priverstinai krikštijo. Taip žydas Jakovas, mano būsimas prosenelis, buvo pakrikštytas ir ištarnavo caro kariuomenėje 25 metu. Per tą laiką karuose jis už narsą pelnė 3 Georgijaus kryžius. Šeima gyveno prie Dniepro, žydų apgyvendintame rajone. Iki Spalio revoliucijos pusė Žlobino gyventojų buvo žydai. I-jo pasaulinio karo metu, mano senelio Petro Klibavičiaus pulkas, kuriame jis tarnavo karo felčeriu, buvo dislokuotas Žlobine. Senelė buvo jauniausia 13-os vaikų šeimoje, jos tėvas buvo miręs. Po jų pažinties su Petru, abu mamos tėvai išvyko į Lietuvą.
Mano žmonos Aleksandros senelis Teofilis Mackevičius buvo sūnus žydės Rachelės Bardonaitės. Lietuvos bajorų santuokos su žydėmis buvo dažnas reiškinys. Geriausias pavyzdys – poetas Adomas Mickevičius, kuris buvo žydas pagal motiną.
Gal dabar Kundrotui, ir kitiems antisemitų medžiotojams, taps aišku, kodėl žmonės, turintys lietuviško ir žydiško kraujo, domisi abiejų tautų istoriją, lygina abiejų tautų esamą padėtį Lietuvoje.
Mums, žydų palikuonims, nereikia šliaužioti pilvu, norint įsiteikti žydams dėl kažkokių savanaudiškų motyvų. Tuo aš ir skiriuosi nuo Mariaus Kundroto ir į jį panašių „tautininkų“. Man tokie kundrotai sukelia tik pasigailėjimo jausmą.
Žydų tema esu parašęs ne vieną dešimtį straipsnių, esu iš rusų kalbos išvertęs daugybę buvusio Charkovo miesto liberalios žydų bendruomenės pirmininko, žinomo publicisto ir antifašisto, Eduardo Hodoso (Chodoso) knygų ištraukų. Tam turiu raštišką autoriaus leidimą.
Visi mano teiginiai yra paremti autentiškomis nuorodomis, o antisemitizmą mano straipsniuose gali įžvelgti tik „politiniai šizofrenikai“ kundrotai ir panašūs pilvašliaužiai.