Tas nuostabusis Latvijos Respublikos (p)rezidentas

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-07-20 20:56:00, skaitė 461, komentavo 4

Latvijos prezidentas pritarė pilietybės atėmimui iš piliečių, už paramą Rusijos specialiajai operacijai

Latvijoje gyvenantys rusai, kurie palaiko Rusijos valdžios veiksmus Ukrainoje, yra „už demokratijos spektro“, – sakė Latvijos prezidentas Egilis Levitis.

„Šioje situacijoje neutralumo efektas negalimas. Jeigu jis neutralus, vadinasi, nesuprato reikalo esmės. O tarp Latvijos rusų yra dalis, kuri yra aiškiai proukrainietiška, ir dar yra tokių, kurie dar nesuprato, kas vyksta ir pamažu juda šia kryptimi, tinkama linkme. viena dalis – kuri yra mažuma – kuri palaiko Rusijos poziciją. Ir tai reiškia, kad jie nepatenka į demokratijos spektrą.

Anot jo, į Latvijos pilietybės atėmimo sąrašą turėtų būti įtraukti asmenys, kurie yra „už demokratinio sektoriaus ribų“. Atitinkamas įstatymo projektas dabar svarstomas Seime.

P.S.

Štai ir matome puikų fašistinės valstybės pavyzdį. Jei daktaras Jozefas Gėbelsas būtų gyvas, tai plotų atsistojęs. Per tris dešimtmečius išaugo puikūs mokiniai. Kodėl J.Gebelsas? Ogi susipažinkite su (p)rezidento trumpa biografija.

Trumpa Latvijos (p)rezidento biografija

Egils Levits gimė 1955 metais žydų ir latvių šeimoje. Jo tėvas Iona Moiseevich Levitas laikėsi kairiųjų pažiūrų ir nuo tada, kai Latvija įstojo į TSRS, aktyviai bendradarbiavo su tarybine valdžia. 1940 m. liepos 29 d. jis tapo prieš savaitę Liaudies Seimo paskirtu Vyriausybės valstybės komisaru. Iona Levit pagal įstatymą „Dėl bankų ir didelių įmonių nacionalizavimo“ gavo tris pareigas iš karto. Pirmasis buvo Davido Muškės gamykloje „Metaltechnika“ (Vagonų g. 21). Antroji buvo įmonėje Lefa (Murnieku g. 7, savininkai Jekab ir Zalman Sapugo bei Meilach Šomer. Trečioji gamykla Metall-Štamp priklausė tiems patiems Sapugo ir Šomer. Tik vienoje iš šių įmonių komisaro atlyginimas siekė 200 latų per mėnesį, todėl inžinierius buvo pasiturintis žmogus.

Prasidėjus karui, Iona Moiseevich buvo evakuotas į TSRS gilumą, kur dirbo inžinieriumi-projektuotoju karinėje gamykloje. Jo tėvai ir kiti giminaičiai žuvo per Rygos pogromą 1941 m. liepos 4 d.

1972 metais Levitai su Izraelio viza išvyko iš TSRS, tačiau šeima apsigyveno Vokietijoje, netoli nuo mamos giminaičių. Jonas Levitas neįleido šaknų Vokietijoje, netrukus paliko šeimą.

Egilas, skirtingai nei jo tėvai, nemokėjo vokiečių kalbos ir įstojo į Miunsterio latvių gimnazijos 12 klasę. Baigęs mokslus pradėjo studijuoti chemiją Hamburgo universitete, kadangi Rygos 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo gilinamasi į chemiją, ten jis gavo laboranto diplomą. Tačiau po dvejų studijų metų Egilas suprato, kad jam tikrai įdomi teisė ir valstybės studijos. Dar mokydamasis Miunsterio gimnazijoje perskaitė visą emigrantų literatūrą ir įsitikino, kad tarp emigrantų yra daug įvairių sričių specialistų, tačiau neužtenka teisininkų ir politologų. Todėl jis pakeitė studijų universitete profilį. Pasitelkęs rusų kalbos žinias, įsitraukė į Tarybų Sąjungos ir Rytų Europos studijas. Taip susipažino su dviem pagrindiniais specialistais – Baltijos vokiečiais, profesoriais Dietrichu Andrejumi Leberiu (Latvija) ir Borisu Meisneriu (Estija). Leberis pakvietė Levitą dirbti į Kylio universiteto Teisės fakulteto katedrą.

1975 m. jis prisijungė prie Latvijos studentų korporacijos Fraternitas Lataviensis, joje sutikdamas vieną iš XX amžiaus trečiojo dešimtmečio latvių nacionalizmo veikėjų Adolfą Šildę, kurį labai vertino už „stiprią radikalią nacionalistinę kryptį“ ir už tai, kad jis propagavo paspartintą pagrindinės tautos (latvių) dominavimo socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime pasiekimus.

1987 metais Levitas pirmą kartą po emigracijos apsilankė Latvijos TSR ir nustatė, kad laisvės idėjos ten praktiškai išnyko. Jis tai paaiškino sakydamas, kad „jei kai kurios idėjos yra uždraustos ilgą laiką, jos išnyksta“. Jis susitiko su inteligentijos atstovais, kuriuos pažinojo iš Laisvųjų pasaulio latvių asociacijos nelegaliais kanalais į Latviją atsiųstų straipsnių. „Galėjau įsitraukti į „Atmoda“ judėjimą, jie manimi pasitikėjo“, – sakė Levitsas. Tačiau iš tikrųjų jo pasirodymą Latvijos politiniame elite inicijavo buvęs KGB karininkas ir Leningrado valstybinio universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Juris Boyaras ir jo universiteto kolega Valdis Birkavs, įvykių liudininkas, visuomenės veikėjas.

Levits turtai

2015 metais Levits valdė du žemės sklypus Marupėje prie Rygos, du žemės sklypus ir namą Engurėje (Rygos įlankos Semgalės pakrantėje), taip pat butus Rygoje ir Cėsiuose. Nebūdamas valstybės pareigūnu, Levitas neprivalėjo teikti metinių deklaracijų.

2016 metais jis buvo įtrauktas į daugiausiai uždirbančių Europos Sąjungos žmonių sąrašą. Jo biuras Europos mokesčių mokėtojams kainavo 426 635 eurus per metus, o jo paties atlyginimas siekė 268 215 eurų per metus.

(p)rezidento žmona vardu Andra pagal tautybę yra vokietė

Štai koks tas (ne)mūsų herojus, “latviškasis” nacikas…