Europos beprotnamis ir jo sanitarai
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/europos-bep... 2016-02-10 20:27:10, skaitė 2471, komentavo 1
Visiems seniai aišku, kad ES – tai, sakysime, prieštaringas darinys.
Iš vienos pusės tai konglomeratas šalių su beveik 500 milijonais gyventojų, kurie yra pakankamai gerai išsilavinę, kas labai svarbu. Šių šalių bendras pramonės potencialas irgi pakankamai didelis. Kaip ir mokslinis potencialas. Didelis ir turistinis patrauklumas, frazės „Pamatyti Paryžių ir numirti“ niekas neatšaukė.
Visa tai – pliusai. Jų esama.
O yra ir minusų. Politine prasme visa Europa tėra labai didelis nulis ar kažkas panašaus. Bent jau bet koks mėginimas kažką kiauktelėti prieš Vašingtono bosus tuojau pat baigiasi vangiu „o aš ką? Aš – nieko…“ Ir sutrikusiai nuleistomis į grindis akimis.
Europos šalys, tiek atskirai, tiek visos drauge, jokio realaus suveriniteto ir politinio svorio neturi. Senutė Europa pribadyta amerikiečių karinių bazių kaip pyragas razinų. Amerikos kariškiai jaučiasi čia ne šiaip sau kaip namuose, o kaip okupacinė kariuomenė okupuotoje šalyje. Ir tie žvalūs vaikinai budriai stebi, kad jokio politinio savarankiškumo Europoje nė kvapo neliktų.
Kartais šis nesavarankiškumas įgauna visiškai absurdiškas formas – kaip kad dabar, kai Europa patiria nuostolius dėl amerikiečių įpirštų jai antirusiškų sankcijų. Stena, dejuoja, bet kenčia. Nes kitos išeities ji paprasčiausiai nemato.
Galima paklausti: prieš ką draugaujate, vyručiai? Atsakymas peršasi savaime. Prieš Rusiją, savaime aišku. Dėl to ir amerikiečius Europoje pakenčia.
Tai – paprastas atsakymas. Tačiau ne visi paprasti atsakymai iki galo teisingi.
Taip – prieš Rusiją. Bet ne tik.
Amerikiečiai įsikūrė Europoje II Pasaulinio karo rezultate. Tačiau, atleiskite, nuo to karo praėjo jau tiek metų, kad greitai gyvų dalyvių nebeliks. Įžengę į tokį puikų pasaulio kampelį, gražiuoju tie „turistai“, namo, žinoma, neišvažiuos. Tačiau kyla klausimas: kodėl gi europiečiai iki šiol tų „svečių“ neišprašė? Kodėl vietoje to, kad gintų nuosavus interesus, jie gina amerikietiškus?
Rusijos bijo? Rusija, žinoma, baisus žvėris, tik ir svajoja kaip Europą užpulti. Gulasi ir keliasi su šia vienintele mintimi. Tačiau atleiskite – šitų europiečių beveik 500 milijonų. Čia kažkas panašaus jei Rusija iki traukulių bijotų, tarkime, Ukrainos (jėgų santykis tas pats) ir kad galėtų ramiai miegoti, įsileistų į savo teritoriją aibę Kinijos karinių bazių. Ir iš tos didžios baimės, kad ją užpuls Ukraina, pildytų visas Pekino užgaidas. Prisidarydama begalę nuostolių pati sau.
Galima įsivaizduoti tokią situaciją? Vargu.
Esmė tame, kad amerikiečiai turi tiesiog prašmatnų pretekstą niekur iš Europos nesitraukti. Šito preteksto garsiai įvardinti, ypač Europoje, nepriimta. Tačiau jis yra. Ir vadinasi jis – Europos valstybių, kaip teisės subjektų, apribojimu. Ir tose valstybėse gyvenančių tautų. Na negali senutė Europa, netgi egzistuojant eurobiurokratams, egzistuoti be iš išorės jai grasinančio policininko vėzdo. Lygiai taip pat atitinkamos ligoninės skyriuje, skirtame itin neramiems pacientams, sąlyginė ramybė tvyro tik tol, kol savo darbo vietose budi tvirti vyrukai sanitarai.
Europos kontinente istoriškai susikaupė tiek prieštaravimų, tarpusavio pretenzijų ir nuoskaudų, kad pašalink sanitarus – ir viskas nueis velniop.
Įrodymai? Maloniai prašom. Kiek iki šiol buvo pasaulinių karų? Du. Kiek iš jų išsilukšteno Europoje? Vėlgi tie patys du (netgi neskaitant užatlantės provokatorių, nes provokacijoms pasiduoda tas, kuris pats to nori). Kaip elgėsi okupuotose teritorijose vokiečiai ir jų sąjungininkai? Švelniai tariant, negražiai jie ten elgėsi. Ir tai – kaip tik dėl to, kad jie yra „civilizuoti“ europiečiai. Būtent taip civilizuoti europiečiai ir elgiasi per karą. O ko jūs norėjote iš tautų, kurios praturtėjo plėšdamos kolonijas?
Bet štai pasibaigė II Pasaulinis karas. Atėjo ilgai laukta taika… Aha, norėtumėt. Žymusis Miuncheno suokalbis dėl ko buvo savo laikais suorganizuotas? Dėl Vokietijos pretenzijų į teritorijas, kuriose gyveno Sudetų vokiečiai. Ir kur jie dabar, tie Sudetų vokiečiai? Nebėra jų. Visiškai nebėra. Nes čekai (tie patys, kurie iki tol nuolankiai trepsėjo kariauti į Rytų frontą ir pagamino Vermachtui vos ne visą ginkluotę) staiga pajuto tautinės savimonės jausmą ir Sudetų vokiečius išgrūdo lauk. O iš dalies ir išžudė. Ir tai buvo jau po karo, kai Europoje stojo palaiminga taika.
Dar pavyzdys. II Pasaulinio karo rezultate lenkai gavo nemenką Vokietijos gabalą. O ten gyveno kone 10 milijonų vokiečių. Kuriuos lenkai, po karo pasijutę nepaprastai narsūs, dabar išgrūdo lauk. O iš dalie ir išžudė. Tas „iš dalies“ – tai apie du milijonai žmonių. Ir visa tai – taikos metu. Juolab, kad po karo Vokietijoje liko daugiausiai vaikai, moterys, senukai ir invalidai, priešintis nebuvo kam. Nuodėmė nepasinaudoti tokia situacija.
Trumpiau tariant, civilizuota Europa ir toliau švytėjo visu savo pirmykščiu gražumu. Kaip čia be sanitarų? Tik tai ir išgelbėjo žemyną nuo tolimesnių skerdynių, kad rusai su amerikiečiais padalino jį į dvi palatas. Ir sanitarus pristatė prižiūrėti. Tiesa, dabar beliko viena palata. Smarkiai perpildyta.
Ir istorija, kaip europiečiai atsidūrė vienoje palatoje, labai pamokanti. Pas rytų europiečius iki to laiko susiformavo toks bejėgiškumo sindromas, kad jie, vargšeliai, tik ir tesvajojo, kaip čia greičiau šmurkštelėjus po patikimu ir saugiu Amerikos sparneliu. Negyvensi gi, velniai rautų, savarankiškai, vadovaudamasis savo protu! Baisu taip gyventi. Nejauku. Visai kitas reikalas – palatoje, kur yra ponas Vyriausias Sanitaras, kuris už viską atsakingas.
Bet štai dabar situacija visiškai susipainiojo. Paaiškėjo, kad Vyriausias Sanitaras – pats apsėstas paranojos ir kelia pavojų aplinkiniams. Ir ponams europiečiams teks kažką daryti. Pavyzdžiui, atgauti, po galais, tą nelemtą savarankiškumą nuo sanitaro ir nuo išmokto bejėgiškumo. Atsikratyti sanitaro paranojiko, juolab kad aukščiau išvardintos civilizuotų europiečių savybės teoriškai leidžia tai padaryti. Arba, kraštutiniu atveju, susirasti sau naują sanitarą.
Tiktai kur jo ieškoti?