Autorius: Mozeris Alvis Šaltinis: https://www.facebook.com/Mozer... 2023-06-12 17:46:00, skaitė 651, komentavo 14
Šiaip jau gal ir neturėčiau dalintis, nes tai, turbūt, pats šlykščiausias skaitalas, kokį paskutiniu metu man teko skaityti. Kita vertus labai noriu, kad dar kartą įsitikintume, kaip žemai yra puolęs "nacionalinis transliuotojas", kuris spausdina štai tokius šio visiško atsilaupėlio kliedesius. Apie tai, kad tokio skaitalo viešinimas masinėse informacijos priemonėse grubiai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymu nustatytus draudimus skleisti karo propagandą, smurtą, neapykantą ir panašiai, aš jau net nekalbu...
Žemiau pateikiu tik vieną ištauką iš interviu (LRT klausimą ir atsilaupėlio atsakymą), o nuorodą į visą straipsnį - jei tik turėsit noro jį skaityti - rasite komentaruose. Ir nepavarkit remti neonacių!
" - Jus visur lydi pandos simbolis. Ukrainoje jūsų slapyvardis yra Panda, kartu su savimi neretai nešiojatės pliušinę pandą, jos simbolių yra ir čia, jūsų organizacijos patalpose. Papasakokite, iš kur šis simbolis atsirado.
– Slapyvardį gavau Donbase, kur tada buvau sutrikęs. Bet vėliau panda man įgijo kitą, asmeninį santykį. Nebijau apie tai kalbėti – turėjau žiauriai rimtą depresiją ir man pliušinės pandutės padėjo išsikapstyti. Jos šalia manęs visą laiką miegojo, beveik visada buvo su manimi, buvo toks lydintis personalas.
Kad ir kaip būtų, aš mėgstu žaisti, man lengva bendrauti su vaikais, mane visada lydėjo gyvūnai, turiu katinus, o pliušinių meškiukų jau visa kuopa.
Pradėjau rašyti knygą apie karą pandučių akimis – vaikams, bet ne visai. Ten jau atsiranda kitoks matymas, būtent vaiko supratimas apie karą, kad vyksta kažkas labai baisaus. Tai taip baisu, kad net pandutės eina į karą, tokie mieli padarėliai, net jie eina. Ten yra ir humoro, ir labai liūdnų elementų.
Su pandomis važiuoju į frontą, turiu nuotraukų, kur su jomis ir prie tankų stoviu. Namie, aišku, viskas kitaip. Tai yra tapatybė. Aš pradėjau geriau suprasti indėnus, kurie taip pat turėjo savo totemą, gyvūną, kai gali išeiti iš savęs ir pereiti į gyvūną.
Pastebėjau, turiu ir kitą totemą – grizlį. Grizlis jau yra kita. Žmonės dažnai klausia, ar tu mirtum už tėvynę, už demokratiją. Sakau, stengčiausi nemirti, bet žudyti galiu. Žudyti už tėvynę aš pasiryžęs. Bet tai yra karas.".