Tarybų Sąjunga

Autorius: National Socialist Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-10-11 01:00:00, skaitė 493, komentavo 20

1939 m. Trečiasis Reichas ir SSRS pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo abi pusės susitarė dėl įtakos sferų Europoje, įsipareigojo viena kitos nepulti ir viena kitai padėti. Deja Tarybų Sąjunga savo pažadų nesilaikė nuo pat pradžių. Molotovas Hitleriui žadėjo,kad Tarybų Sąjunga nesikiš į jos įtakos sferoj esančių valstybių vidaus reikalus,šis pažadas buvo sulaužytas 1940 m. Vasara. Užimtose teritorijose SSRS pradėjo skubius įtvirtinimų statybos darbus jau 1940 m. pavasarį. Palei sieną, nustatytą Vokietijos-SSRS draugystės ir sienos sutartimi, praktiškai tik siekiant apgauti Vokietiją pradėta statyti Molotovo linija, ji buvo prastai suprojektuota ir įrenginėta paskubomis. Liniją pakoregavo ir Vokietijos parduotas Suvalkų trikampis, kuris ištęsė SSRS planuojamą fronto liniją. Kartu prie sienos buvo pradėtos dislokuoti naujausiais ginklais aprūpintos karinės dalys, nuolat vyko kariniai mokymai. Ypač jų padaugėjo 1941 m. pavasarį-vasarą.

Vokietijos karinė vadovybė matė SSRS pasirengimą ne gynybiniams, o puolamiesiems veiksmams, todėl pradėjo rengti kontrpriemones. Barbarosos planas patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. fiurerio direktyva Nr. 21. [14] Savo poziciją Hitleris išdėstė 1941 m. birželio 21 d. J. Ribentropo pareiškime V. Molotovui:

1939 m. imperinė vyriausybė, atmesdama į šalį rimtas kliūtis, esančias prieštaravimų tarp nacionalsocializmo ir bolševizmo pasekmėmis, pabandė surasti su Sovietų Rusija tarpusavio supratimą. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 ir rugsėjo 28 d. sutartis Reicho vyriausybė įvykdė bendrą savo pažiūrų į SSRS politikos perorientavimą ir nuo tada laikėsi draugiškos pozicijos SSRS atžvilgiu. Ši geros valios politika Sovietų Sąjungai atnešė didžiulę naudą užsienio politikos srityje.

Imperinė vyriausybė dėl to jautėsi turinti teisę manyti, kad nuo to laiko abi nacijos, gerbdamos viena kitos valstybines sistemas, nesikiš į viena kitos vidaus reikalus, turės gerus, patikimus geros kaimynystės santykius. Deja, greitai tapo akivaizdu, kad imperinė vyriausybė savo prielaidomis visiškai klydo.

Kaip tapo aišku, karinėje ir diplomatinėje sferoje SSRS, priešingai sudarytų sutarčių deklaracijoms apie tai, kad ji nenori bolševizuoti ir aneksuoti šalių, įeinančių į jos interesų sferą, turėjo tikslą išplėsti savo karinę galią vakarų kryptimi visur, kur tik atrodė įmanoma, ir vykdė tolesnę Europos bolševizaciją… Sovietų Sąjungai suteiktų interesų sferų okupacija ir bolševizacija yra tiesioginis susitarimų Maskvoje pažeidimas, nors imperinė vyriausybė kurį laiką žiūrėjo į tai pro pirštus.

Kai Vokietija su Vienos arbitražo pagalba 1940 metų rugpjūčio 30 d. sureguliavo krizę pietryčių Europoje, kuri kilo dėl SSRS veiksmų prieš Rumuniją, Sovietų Sąjunga išreiškė protestą ir pradėjo intensyvų karinį pasirengimą visose sferose… Šią politiką lydėjo pastoviai auganti visos turimos rusų kariuomenės koncentracija visame fronte nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, prieš ką vokiečių pusė tik kiek vėliau ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Nuo šių metų pradžios auga grėsmė tiesiogiai Reicho teritorijai.

Vokietijos žvalgybai jau 1941 m. kovo 30 d. tapo žinoma, kad SSRS puolimą į vakarus suplanavo 1941 m. liepos 6 d. ryte. Todėl buvo imtasis skubių priemonių pagal „Barbarosos planą“. Jau 1941 m. birželio 20 d. prie sienos su SSRS Vokietija sukoncentravo 181 diviziją, iš jų 19 tankų ir 14 motorizuotų divizijų. Armijų grupę „Šiaurė“ 230 km fronte sudarė 29 divizijos ir I-asis aviacijos laivynas. Divizijos buvo sujungtos į 16-ąją ir 18-ąją armijas bei 4-ąją tankų grupę. 500 km ilgio fronte nuo Geldupės iki Vlodavos išsidėstė armijų grupė „Centras“, kurią sudarė 50 divizijų ir 2 brigados, palaikomos 2-ojo aviacijos laivyno. Divizijos buvo sujungtos į 9-ąją ir 7-ąją lauko armijas bei 2-ąją ir 3-ąją tankų grupes. Armijų grupė „Pietūs“ užėmė 1300 km ruožą iki Juodosios jūros. Ją sudarė 44 vokiečių ir 13 rumunų divizijų, 9 rumunų ir 4 vengrų brigados, 4-asis vokiečių aviacijos laivynas ir Rumunijos karinė aviacija. Šiaurėje,Norvegijoje buvo dislokuota atskiroji armija, kurią sudarė 36-asis vokiečių korpusas, korpusas „Norvegija“ ir 3-asis suomių korpusas.

Iš viso prieš SSRS buvo sutelkta 5,5 mln. žmonių, 3712 tankų, 47 260 pabūklų ir minosvaidžių, 4 950 lėktuvų.

Išvada: Oficiali istorijos versija,kad Hitleris norėjo antrojo pasaulinio karo ir yra to siaubingo karo kaltininkas -iš esmės klaidinga. Iš tiesu šis didis žmogus tapo nepalankiu aplinkybių auka,yra siaubingai šmeižiamas vien už tai,kad norėjo gero Vokietijai ir Europai (tame tarpe ir Lietuvai). Prašau visu sąžiningu žmonių,nepasiduoti laimėtoju melui nukreiptam prieš Hitlerį ir šviesti,kiek įmanoma daugiau žmonių,kad jie suprastu,kad Hitleris nebuvo kažkokia pabaisa,o didžiausiais visų laikų patriotas,atidavęs gyvybę už mūsų laisvę. Jei Hitleriui būtu pavykę laimėti antrąjį pasaulinį karą nebūtu buvę jokios sausio 13 d. tragedijos,jokių trėmimų į Sibirą,jokio kapitalistinio ar bolševikinio išnaudojimo ir dabar Lietuvoje būtu rojus žemėj,tiek ekonomine,tiek moraline prasme.