Ką daryti su signatarais Z. Vaišvila, R. Paulausku ir kitais?

Autorius: Jurgis Jurgelis Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/ringa... 2016-04-18 22:35:56, skaitė 2839, komentavo 2

Laimėjus revoliucijai, klasių kova nesibaigia. Ji aštrėja. Nugalėta, bet nesunaikinta kontra rengiasi revanšui. Taip kalbėjo didieji spalio revoliucijos vadai. Per šimtą metų daug kas pasikeitė, bet ne viskas.

Ir kas galėjo pagalvoti, kad du mūsų dainuojančios revoliucijos veikėjai, du revoliucijos šaukliai bei dainiai taps kontromis/valstybės grėsmėmis! Kas galėjo patikėti, kad jie sąmoningai ar nesąmoningai, klysdami ar neklysdami, už ačiū ar už pinigus ims pilti vandenį ant Putino malūno!

Deja, taip atsitiko. Ačiū Dievui, kad atsitiko ir kai kas daugiau, – juos laiku pastebėjo ir demaskavo mūsų politikai, mūsų Valstybės saugumo departamentas (VSD), mūsų tiriamoji žiniasklaida. Taigi kalbame apie signatarus Zigmą Vaišvilą ir Rolandą Paulauską.

Pirmiausia tas dvi grėsmes pastebėjo ir parodė LTV programa „Savaitė“. Labai konkrečiai nieko nepasakė, labai jų nepasmerkė, bet pasiuntė tautai žinią, kad abu signatarai kažkokie prorusiški. Konkretesni vertinimai/pasmerkimai pasirodė vėliau.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas, remdamasis tiek VSD ataskaita, tiek kitais šaltiniais, šiuos du signatarus pavadino Kremliaus žiniasklaidos herojais. Tokio vertinimo nesusilaukė net dainuojančios revoliucijos priešai Burokevičius, Jarmalavičius ar Ivanovas. Pirmininkas pastebėjo, kad Kremliaus žiniasklaida, pasinaudodama įvairiais signatarų pareiškimais, skleidžia melagingas žinias apie mus ir mūsų šalį, esą „žmonės (Lietuvoje – J. J.) nepatenkinti valdžia, jos siekiais, (...) Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, blogai gyvena“.

Labai kritiškai tuos signatarus įvertino ir buvęs NSGK pirmininkas, o dabar NSGK narys Arvydas Anušauskas. Jis pasakė, kad šie signatarai „buvo rinkėjų išspjauti“.

Anot šio politiko, signatarai buvo ne apspjauti, bet išspjauti. Apspjaudyti, kaip prisimenam, buvo kiti, pvz., Česlovas Juršėnas. Jam net akiniai buvo sudaužyti. Bet ne visi apspjaudytieji buvo išspjauti. O šie du buvo. Tai reiškia, buvo „išimti“ iš valdžios. Patyręs nacionalinių interesų ekspertas A. Anušauskas teigia, kad išspjautieji nori grįžti į valdžią. Bet jiems neišdegs, nes jų „veikimo būdai, kaip taisyklė, dažniausiai pjaunasi su Lietuvos nacionaliniais interesais“.

VSD operatyvinėmis ir neoperatyvinėmis priemonėmis nustatė, kad minėtų signatarų žodžiai ir veiksmai Lietuvos gyventojams didesnės (ar jokios) įtakos nedaro, bet Rusijos piliečiams gali padaryti. Mat Kremliaus žiniasklaida signatarais manipuliuoja ir dezinformuoja, klaidina rusus, esą „čia (Lietuvoje – J. J.) yra nepatenkintų žmonių Europos Sąjungos, NATO tvarka, Vakarų pasaulio tvarka“, kad Lietuvoje esama žmonių, nepatenkintų buvimu Europos Sąjungoje ir NATO“.
Taigi tie du grėsmę kelia ne tiesiogiai Lietuvai ar Lietuvos gyventojams, bet rusams!

Ką daryti, kad rusai nebūtų klaidinami? Kaip užčiaupti signatarams burnas? Geriausia būtų juos pasodinti.

Bet viskas ne taip paprasta. Pasirodo, kad jie savo šnekomis ar kitais veiksmais nepažeidžia nei Lietuvos Konstitucijos, nei kokių nors kitų įstatymų. Lietuvoje žmones, nepadariusius nusikaltimų, pasodinti darosi vis sunkiau (Strasbūras netoleruoja tokių dalykų).

Kas belieka daryti su piliečiais, kurie kritikuoja mūsų aukščiausią valdžią, kurie viešai pasisako prieš žemių pardavinėjimą užsieniečiams, kuriems nepatinka nei ES, nei NATO, kurie sako: „nei į Rytus, nei į Vakarus. Lietuva čia dabar ir visados“?

Ogi juos reikia pasmerkti, reikia juos išvadinti kremliniais, nacionalinėmis grėsmėmis. Reikia juos apjuodinti (neprošal būtų truputį ir apspjauti). Reikia prieš juos nuteikti visuomenę.
Bet ar to užtenka, ar jie užsičiaups? Neužsičiaups. Jų rodomas blogas pavyzdys užkrečia kitus. Šiandien jau privalu kalbėti ne tik apie tas dvi gyvas grėsmes, bet apie penkias.

Dar du signatarai – Aloyzas Sakalas ir Bronislovas Genzelis – negailestingai sukritikavo šalies prezidentę. Ta kritika Kremliaus propaganda galimai pasinaudos, galimai išvers į rusų kalbą.
O štai ir naujausia naujiena. Signataro Mečio Laurinkaus opusą, nukreiptą prieš VSD, Kremliaus žiniasklaida jau išvertė į rusų kalbą ir atspausdino (mačiau savo akim).

VSD, tarsi numatydamas tokią įvykių eigą, pasiūlė papildyti Baudžiamąjį kodeksą (BK), kad būtų galima visiems čia minėtiems veikėjams pritaikyti straipsnį.

Sakykime, kad BK bus papildytas, du, trys ar penki asmenys bus uždaryti. Bet ar to užteks? Ar Kremliaus žiniasklaida nepasinaudos kitais šaltiniais? Manau, tikrai pasinaudos.

Todėl turime užbėgti įvykiams už akių. Turime iš anksto identifikuoti galimai kenkėjiškus šaltinius ir jų atžvilgiu imtis prevencinių priemonių.

Aišku, kad Rusijos žiniasklaida pirmiausia gali pasinaudoti mūsų emigrantais. Jie tikrai ne visi patenkinti Lietuvos valdžia bei tvarka šalyje. Jie nevengia savo neigiamas mintis išsakyti per mūsų radiją bei televiziją. Kaip nutildyti emigrantus? Jų daug, visų nesugaudysi, neuždarysi. Bet kai ką padaryti privalome.

Reikia neberodyti per LTV programos „Emigrantai“, o jeigu rodytume, tai tik tuos emigrantus, kurie gražiai kalba apie mūsų valdžią, apie Seimą, apie Vyriausybę, apie Švietimo ir mokslo ministeriją, apie Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), apie NŽT buvusią direktorę, apie buvusios direktorės buvusį patarėją ir t. t. ir pan.

Privalome susirūpinti ir sociologinėmis apklausomis. Kur matyta, kad mūsų aukščiausia valdžia – Seimas – yra sociologinių apklausų apačioje! Tai – valdžios pažeminimas.

Privalu įpareigoti UAB „Vilmorus“ ir asmeniškai jo vadovą Vladą Gaidį pakoreguoti apklausas. Seimas turi būti aukščiau už paišinus gaisrininkus (beje, neprošal pasidomėti, kam „Vilmorus“ dirba).
Yra ir kitų nemalonių dalykų, pavyzdžiui, girtuokliavimo statistika. Esą, mes geriame daugiau už rusus. Rusiška žiniasklaida gali parašyti, kad tai ne iš didelės laimės. Gėrimo statistiką reikėtų paskelbti valstybės paslaptimi.

Apibendrinsim. Ant visų neigiamų/nepatikimų informacijos šaltinių privalu uždėti akliną gaubtą, juos užmūryti. Taip yra užmūrytas sarkofagas ant sprogusios Černobilio atominės elektrinės.

Tada nedraugiška rytų žiniasklaida iš niekur nebegaus neigiamos informacijos ir nebegalės apie mus nieko blogo pasakyti, parašyt, parodyti. Jai beliks mus pasveikinti: „Sveiki sugrįžę į TSRS“.
Pirmas žingsnelis ta kryptimi jau žengtas. Tikėkimės antro žingsnio nebus.