Prasidėjo “rimtai”, bet ne iš ten iš kur laukė

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-11-04 21:58:00, skaitė 558, komentavo 17

Gyveno kažkada Okraina. Gyva ir simpatiška mergina, kurią nesiliaudami tai girdavo, tai pagirdavo. Ir gražuolė, ir turtinga, ir talentinga, ir protinga, ir apskritai tiesiog šaunuolė. Ir, matyt, persistengė begirdami. Labai jau imli pasirodė esanti meilikavimams. Ir godi. O kada ji paaugo, paaiškėjo, kad ji dar ir kvailoka yra. O vietoj protavimo joje laikė tokią "išmintį", kuri prasideda iš raidės „Ž“ (жопа, žopa, subinė) neatskiriamai sumaišytą su arogancija ir nebaudžiamumo jausmu.

Taigi, sėdėjo ta pati mergina, kapstėsi sau smėlio dėžėje, niekam ypatingai netrukdė, tačiau vieną dieną, savo nelaimei, atkreipė suaugusiųjų dėdžių dėmesį. Dėdės buvo su gražiais kostiumais, prikvėpinti, papudruoti, ir aiškiai turėjo pinigų. Ir pakvietė jie šitą merginą sužaisti tokiame nepralaimimame  žaidime. Šiaip sau, vien dėl to, kad ji yra tokia graži. Jei pralaimėsi - nieko baisaus, bet jei laimėsi, mes tave aprūpinsime visam likusiam gyvenimui.

Čia lyg ir reikėtų susimąstyti apie tai, kur būna nemokamas sūris. Bet kadangi Okraina buvo godi, arogantiška ir kvailoka, ji nedvejodama įsitraukė į žaidimą. Žaidimo tikslas buvo pasidalinti neužmuštos rusiškos meškos kailį, o taisyklės... taisyklių kaip tokių apskritai nebuvo. Solidūs dėdės patys nustatinėjo tokias taisykles, kokias jie patys norėjo, ir kaitaliojo jas kaip jiems norėjosi. Štai tada ir prasidėjo nemalonumai. Paaiškėjo, kad išlipti iš smėlio dėžės ir susėsti žaisti su dideliais ir nepažįstamais suaugusiais - nebuvo labai gera mintis. Ir jei iš pradžių buvo tiesiog nemalonu, tai vėliau pasidarė natūraliai skausminga. Okraina paleido snarglius, tryna purvinu kumšteliu karčias ašaras ir nieko nesupranta. Jai žadėjo, kad neskaudės, bet tai pasirodė, kad skauda, ir labai skauda. Ir iš žaidimo išeiti jau nebegalima. Dėdės žiūri daugiareikšmiškai ir griežtai. O moralas šios pasakėčios yra toks: jei tu sėdai žaisti painų žaidimą su nepažįstamais suaugusiais ir nežinai, kuris iš jų yra lochas, vadinasi, vadinasi tas lochas esi tu.

 

Ukrainietiškos sūpynės virš bedugnės

 

Nuotaikos Okrainos visuomenėje jau daug mėnesių mėtosi iš vienos pusės į kitą, kaip švytuoklė, tiksliau, kaip sūpynės, pastatytos ant skardžio krašto, po kuriuo gili bedugnė. Aiktelėjai į priekį – apačioje tamsi bedugnė ir tik pora surūdijusių varžtų, laikančių konstrukciją, skiria tave nuo amžinybės. Baisu taip, kad visa euro-ukrų naZZija užmerkia akis. Atmerkia, o bedugnė jau atsitraukė, po kojomis tvirta žemė ir atrodo, kad gyvenimas pagerėja. Tačiau nespėjus tretiems gaidžiams pragiedoti "cherojam salo", sūpynės jau nešasi tiesiai į bedugnę, ir atrodo, kad dabar tai jau tiksliai. Ir išsigelbėjimo nuo to nėra. Nulipti negalima net tiems, kuriems norisi. Labai jau greitai supasi tos sūpynės, žiūrėk dar ir pritrenks bet kurią akimirką. Todėl tenka jiems suptis, apsimetant, kad viskas taip ir buvo sumanyta nuo pat pradžių.

Štai prasidėjo SKO (spec. karinė operacija) - sūpynės šovė į bedugnę: klounas Zelia bunkeryje, palei Kijevą vyksta mūšiai, danguje skraido keistos svetimos raketos. Tada atsitraukė (supynės) atgal: įsitraukė NATO, rusai atsitraukia, Rusijoje bandoma surengti karinį maištą, o saloreicho vermachtas anonsuoja "kontrnastupą". Tačiau po to karstų, ar net ir paprastų juodų maišų srautas iš fronto pasirodė toks galingas, kad net pindosinės investicijų kompanijos „Black Rock“ vadovas Laris Finkas pasiskundė, kad brangi ariama Okrainos žemė visiškai neracionaliai yra panaudojam kapinėmis, kurių, atseit, yra per daug. Vėl tapo ne tai kad baisoka, o šiaip - liūdnoka. Liūdna dėlto, kad peremoga, kuri turėjo ateiti labai greitai, atsitraukė kažkur tai į tolį. Juk rusų kariuomenė, kalbant bokso terminais buvo "groggi" būsenoje (nokdaunas). Taip bent jau jiems atrodė. O viskas va kaip gavosi: kolosalūs Okrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai ir visiškas mito apie vakaroidinės technikos neįveikiamuą sugriovimas.

Tačiau ne bėda. Jei šis "kontrnastupas", kuriam Pindostanas išskyrė 100 milijardų dolerių sužlugo, visada galima pradėti dar vieną, kuriam Baidenas iš Kongreso jau užsiprašė 60 milijardų. Paprastas reikaliukas, juolab kad vakaruose euroukrai pagrįstai laikomi pigiomis gamybinėmis išlaidomis. Štai Olandijos  gynybos ministrė Kaisa Olongren susitikime su spauda pareiškė, kad „ukrainiečiai - tai pigus būdas sustabdyti Rusiją“. Ir tada, kada jau viskas rodos buvo tvarkoje - pirstelėjo Izhraelije. Šalyje, su kurios gyventojais euroukrai jau daugelį metų neakivaizdžiai konkuruoja daugelyje sričių. Tai bėga įrodinėti, kad Jėzus Kristus buvo kilęs iš Galicijos, nes jis buvo galilėjietis. Tai, kad žydai - iš tikrųjų nėra patys talentingiausi žmonės planetoje. Ne, jie, žinoma, talentinga liaudis, bet tik antri po euroukrų. Tai jie raunasi ant holokausto. Labai jau svidomitai Okrainoje nemėgsta to paties holokausto, trukdančio reklamuoti golodomorą ir kitas epines euroukrų protėvių tragedijas, nuoširdžiai laikančiais save labiausiai kenčiančia liaudimi per visą pasaulio istoriją. Ir štai kaip tik tada, kada atrodė, kad laurų vainikas kentėjimų konkurse vis dėlto yra perimtas, Izhraelis itin lengvai perjungė rubilniką, tarsi būtų atėmęs iš vaiko saldainį.

Euroukrai, apgailėtini menkystos, „Minsko konvencijos“ pažeidėjai, kurių raudoni šarovarai jau seniai prisimaskatavo "visai progresyviai" ir nelabai visuomenei, smarkiai nuliūdo, nes jų šauni istorija apie Rusijos agresiją jau nieko nebejaudina. Ir štai čia atėjo laikas prisiminti Vladimiro Putino žodžius, kad „Iš esmės mes tai dar nieko rimtai nepradėjome“. Iš šitos frazės namažai šaipėsi tiek ukro-gromadianai,  iš ištikimų Banderos išperų, tiek ir Rusijos turbopatriotai. Pirmieji šaipėsi išsikalinėdami, kad atseit, kalbėjot apie kažkokį tai pradėjimą, bet va jūsų armija traukiasi taip nieko ir nepradėjusi. Pastarieji gi su kartėliu prisimindavo šiuos žodžius, kada, jų nuomone, Rusijos kariuomenė veikė nepakankamai efektyviai. Tačiau netikėtai pasirodė, kad štai tas pats „rimtai“ gali "pirstelėti" iš visiškai netikėtos pusės. Ir kol visi buvo įsitikine, kad Rusijos Federacijos prezidentas turėjo omeny panaudoti visą ginkluotės spektrą, įskaitant ir dažnai minimą branduolinę triadą, "rimtai" prasidėjo visiškai ne taip ir ne iš ten, iš kur buvo tikimasi Kijeve ir apylinkėse. Juokais juokais, tačiau prasidėjęs Izhraelio ir Palestinos konfliktas gali ne tik, kad dėmesį  Okrainai nustumti į devyniasdešimt devintąją vietą, bet netgi virsti kažkuo tai panašiu į Trečiąjį pasaulinį karą – tą patį, kurį pindosai labai norėjo išspausti iš Okrainos , bet taip ir nesugebėjo, ir kurio taip labai tikėjosi peremogininkai Kijeve.

Bet juk iš tikrųjų, iš viso šito gali gautis labai rimta tusovkė. Tai juk yra Rytai, nors ir Artimieji Rytai. O rytai – reikalas subtilus. Subtilus ir karštas. Iranas, Saudo Arabija, Kataras ir net šiek tiek Kinija jau pasirašė už Palestiną. Ir tada staiga į Maskvą atvyksta Hamas delegacija, matyt, dėl konsultacijų ir pagalbos. Izhraelio pusėje stovi Pindostanas ir jo pakalikai. Tooooks triukšmas kilo, kad Okraina jau niekam neįdomi. Štai ji, pagrindinė grėsmė Okrainos nepriklausomybei. Štai jis, tas pats "rimtai" prasidėjęs išbandymas, apie kurį kalbėjo Putinas ir iš kurio jie juokėsi sakydami, kad, atseit, rankos per trumpos. Naujasis Pindostano Atstovų rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas jau leido suprasti, kad neleis prastumti naujai skirtus pinigus Izhraeliui kartu su dalimi Okrainai. Musės, taip sakant, atskirai nuo kotletų. Taip pat būtų neblogai padaryti jau išskirtų lėšų auditą, kad išsiaiškinti, kas iš viso to rankeles yra prikišęs.

Žinoma, kad praktiškai akimirksniu Okrainoje buvo suręsta  vienintelė protinga vietiniam elektoratui išvada: karą tarp Hamas ir Izhraelio pradėjo Putinas. Atseit, pažiūrėk, kam tai naudinga, ir viską suprasit. Klausytis ir skaityti tokių skiedalų labai gana įdomu. Nors jei prisiminti firminę ukro-šizofreniją su susidvejinusia logika, tai tada viskas stoja į savo vietas. Jie vienu metu tvirtina, kad V. Putinas prarado valdymo svertus, savo reputaciją ir sveiką protą, kad jį jau pašalino, o Kremliuje dabar valdo antrininkas, ir, kad į jo nuomonę visiems pasaulyje nusispjauti. Ir tuo pat metu jie visai rimtai kliedi, kad būtent Putino įsakymu Hamas užpuolė Izhraelį, siekdamas nukreipti pasaulio visuomenės dėmesį nuo taip ilgai kenčiančios Okrainos, kuri va tuoj-tuoj praras Avdejevką.

Nors yra ir kita, dar labiau šizoidinė versija, į kuria Okrainoje taip pat noriai tikima. Jos prasmė yra tame, kad Netanjachu yra agentas - patys suprantate kieno. Jis susitarė su „Hamas“, na arba tiesiog tyčia praleido antpuolį, kad galėtų surengti parodomąjį atpildo aktą ir, žinoma, atitraukti pasaulio dėmesį nuo Okrainos. Pastarosios piliečiai, iš nacional-sąmoningų maidaninių vertybių adeptų, yra nuoširdžiai įsitikinę, kad labiau už juos svarbesnių žmonių pasaulyje nėra, ir nėra žemėlapyje labiau svarbesnio taško kaip gimtasis Žitomiras su jo apylinkėmis, kuriame yra kalama būsima auksinio milijardo pergalė prieš baisiąją moskališką ordą. Tuo pačiu negalima atmesti to, kad Putinas, kuris, kaip yra žinoma net paskutiniame Okrainos kaime, jau seniai randasi griežtoje tarptautinėje izoliacijoje, vadovauja ir palestiniečiams, ir izhraeliečiams, o prie to pačio dar ir Iranui. Pastarajam, beje, Okraina išvis turėtų paskelbti karą. Iš pradžių iraniečiai taip galingai pašyko euroukrams patiekdami Rusijai bepiločius dronus, vėliau perduodami rusams jų gamybos technologijas, o paskui visiškai užkošmarimo Izhraelį HAMAS rankomis. Euroukrus jau tiek daug kartų išdūrė jų gyvenime, kad jie lengviausiai patiki pačiomis fantastiškiausiomis hipotezėmis. Todėl labiausiai neįprastos versijos, paaiškinančios jų nesėkmes, ir turi didžiausią pasisekimą.

Koks jau čia lend-lizas, koks dar priėmimas į NATO ar Okrainos skolų nurašymas! O tuo tarpu geltonai-pamėlusio krokodilo apetitai šiandien dideli nei bet kada. Jam reikalinga visa NATO aviacija, visa šarvuota technika, visos raketos ir visi planetos pinigai. Būtent tas atvejis, kada viso pasaulio yra mažai. Tik ką įsijautė, taip sakant - pajuto Snikers skonį. O čia staiga - bac, toks "ablomas". Juk jeigu pažvelgti į Pindostano piniginių injekcijų į Okrainą grafiką, tai galima pamatyti, kad labiausiai rekordines sumas pindosai ištratino tam išgirtajam kontrpuolimui. Pavyzdžiui, jei vien 2023 metų liepą Okraina iš Pindostano gavo beveik šešis milijardus dolerių, tai nuo rugpjūčio pradžios iki spalio pabaigos ši suma vos ne vos viršijo pusantro milijardo. Panašu į tai, kad projektas "Okraina" pasirodė esąs ne toks jau ir sėkmingas, kaip atrodė anksčiau. Todėl vietiniai gauleiteriai ne taip bijo netgi tiesioginio branduolinio smūgio į Kijevą, kaip to, kas atsitiko Izhraelyje. Būtent žydai, kuriuos Okrainoje stengiasi bent demonstratyviai mylėti, norėdami įrodyti, kad jie nėra jokie nacistai, padėjo euroukrams tokią didelę ir nekošerinę kiaulę, pradėję "rimtai" tai, ko dar kol kas nepradėjo Maskva.

Ir čia iškyla įdomus klausimas: ką tada iš tikrųjų tada turėjo omenyje Vladimiras Vladimirovičius? Ar jis pasiliko galimybę „pradėti rimtai“, kada NATO peržengs kokias nors itin skausmingas raudonas linijas, ar šitas „rimtai“ yra paliktas kokiam nors ypatingam atvejui, kada Okraina jau niekam nerūpės? Tas atvejis, kuris ar tai jau įvyko arba greitai įvyks. Yra nuomonė, kad Maskva, kaip įprasta, elgiasi pagal situaciją, reaguodama į iškylančius iššūkius ir galimybes. Tačiau pasinėrusi į mistišką miglą, Okraina, kurioje visada mieliau tikima į aukštesniąją apvaizda ir į šio pasaulio galingųjų sąmokslą, yra taip religingai įsitikinus, kad visos bėdos, kurios nutinka jai, atsitinka ne šiaip sau, bet todėl, kad prakeikti maskoliai, o taip pat ir kiti priešai, įgyvendina klastingą planą, kuris buvo kuriamas ilgą laiką. Ir toks tikėjimas į Maskvos visagalybę, glosto rusų savimylą. Net jei tai ateina iš neprotingų nebrolių.

Vietoj epilogo

Nėra jokių gerų naujienų Okrainos piliečiams. Tačiau yra ir blogų, ir net labai blogų. Ir pati blogiausia yra tokia, kad Kijevas būtinai pabandys perimti iš Izhraelio informacinę darbotvarkę. Ir periminės, kaip įprasta, kažkokiu ypatingai kruvinu, pavojingu ir siaubingu budu. Kartais gesinant gaisrą ugniagesiai naudoja taip vadinamąjį priešpriešinį gaisrą – specialų būdą, kada ugnis yra gesinama ugnimi. Va kažką panašaus ir pabandys įgyvendinti Kijeve. Užkurti tokią ugnį, kurios karštis ir dūmai perspjautu ugnį Artimuosiuose Rytuose.

Kas tai galėtų būti? Variantų nedaug, ir apie juos kalbama jau seniai: vienos iš atominių elektrinių sprogimas, Kijevo hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas, teroristinis išpuolis Kijevo metro, siekiant užtvindyti Dniepro vandeniu ir panašiai tokioje dvasioje. Galbūt netgi klouną Zelią pribaigs, nusikaltimo vietoje paliekant "Wagner PKK" ženklelį, kaip paliko "teroristų" pasus susprogdintus dangoraižius Niujorke. Visa tai, žinoma, su masinėmis aukomis. Jiems negaila savų žmonių. O ir ar ne vistiek kada žūti - nuo radioaktyvaus spinduliavimo lauko ligoninėje netoli Chmelnickio, užtvindytoje Kijevo metro linijoje ar apkasuose prie Chersono? Taip kad taip, kuo karščiau Artimuosiuose Rytuose, tuo mažiau šansų likusios Okrainos gyventojams. Galų gale Kijevas gali tiesiog surengti kontrpuolimą-2.0, apginkluodamas kareivius vienu kastuvu ant trijų. Taip kad ankščiau Okrainos pasirinktas siaubas be galo,  visiškai galimas dalykas greitai pavirs tuo pačiu siaubingu galu.