Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/burzuju-gim... 2016-04-27 10:52:10, skaitė 2508, komentavo 1
1602 metų kovo 20 dieną buvo įsteigta pirmoji žmonijos istorijoje transnacionalinė korporacija – olandų Ost Indijos bendrovė. Išgyvenusi du šimtmečius, ji padarė milžinišką įtaką pasaulio prekybai ir politikai. Daugelis kompanijos projektų buvo tokie sėkmingi, kad liko egzistuoti ir po kompanijos žūties. Pati gi bendrovė, kaip ir dera kapitalistiniam monstrui, baigė savo egzistavimą epinio masto bankrotu, sukrėtusiu pasaulio ekonomiką.
KARINIO KAPITALIZMO GIMIMAS
XVI amžiaus pabaigoje visą prekybą prieskoniais, kurie Europoje buvo brangesni už auksą, laikė savo rankose portugalų ir ispanų pirkliai. Olandai išėjimo į superpelningas Azijos rinkas neturėjo. O ir portugalai nesiruošė taikstytis su konkurentais, pirmai progai pasitaikius naikindami olandų laivus.
Nežiūrint į tai aukso troškulys skatino europiečius neįtikėtiniems veiksmams. Pradedant 1594 metais atskiros prekiautojų silkėmis grupės sukūrė kelias bendroves, kurios turėjo užsiimti tiesioginiu Azijos prieskonių tiekimu. Beveik per dešimt sekančių metų olandai nieko doro nepasiekė, tačiau 1602 metais įsikišo Jungtinių Nyderlandų provincijų Generaliniai luomai. Parlamento sprendimu, šešios kompanijos buvo sujungtos į vieną – Ost Indijos (Verenigde Oostindische Compagnie, VOC), o kad pirkliai vienytųsi žvaliau, naujai struktūrai buvo suteikta prekybos su Azija monopolija.
PASTABA. Pagal parlamento 1602 kovo 20 dieną išduotą patentą, VOC turėjo teisę prekiauti į rytus nuo Gerosios Vilties kyšulio ir į vakarus nuo Magelano sąsiaurio. Tokiu būdu bendrovės prekybos monopolija aprėpė Ramųjį ir Indijos vandenynus – pusę Žemės rutulio.
Galima teigti, kad Ost Indijos bendrovė tapo tiek karo, tiek komercijos rezultatas: Olandija aršiai kovojo su Ispanija ir prekyba valdžiai buvo papildomas lėšų, skirtų armijai išlaikyti, papildymo šaltinis. Be to, sėkminga VOC prekyba kolonijose pakirto svarbiausio olandu priešo ekonominę galią, o prekybiniai laivai buvo naudojami ir kovai su ispanų laivynu. Vėliau VOC tapo pačiu efektyviausiu instrumentu, kurį jauna valstybė priešpastatė tuometinio pasaulio hegemono karinei galiai.
Ost Indijos kompanijos įkūrėjai
PIRMOJI AKCINĖ IMPERIJA
Svarbiausią vaidmenį Ost Indijos kompanijoje suvaidino naujos tam laikmečiui komercinės technologijos, įmonė tapo pirma istorijoje akcine bendrove.
Nuo pat pradžios VOC turėjo viešos kompanijos bruožų: visi 73 steigėjai susitarė dėl bendros atsakomybės (pagal įnašo dydį) už prarastus laivus ir lygiai dalintis visus pelnus. Išspausdinę ir išleidę akcijas, steigėjai surinko 6,5 milijono florinų įstatinio kapitalo. Suma tais laikais visršijo kai kurių Europos šalių biudžetus.
PASTABA. Per pirmuosius du VOC egzistavimo metus kompanijos akcijos pabrango 10%, o kai pavyko organizuoti kinų arbatos tiekimą iš Javos, ėmė brangti po 10% per metus. Per 120 metų akcijų kaina pakilo 1260%.
Svarbu, kad investicijas valdė ne pavieniai verslininkai, kurie veikė vadovaudamiesi asmenine patirtimi ir intuicija, o siauri savo sferos profesionalai: laivų statytojai, jūreiviai, prekybos agentai, juristai, rinkos specialistai. Efektyvumu VOC tiek pranoko pirklių gildijas, kiek manufaktūros pranoko amatininkų cechus. Be to, dėl žymiai didesnės maržos, kompanijos kapitalo apyvarta buvo tokia, kokios negalėjo užtikrinti jokia tuometinė gamyba.
IŠDAVYSTĖ IR KONTRABANDA
Savo galybės apogėjuje VOC turėjo 25 000 darbuotojų Azijoje ir 3000 Olandijoje. Bendras etatų skaičius visame pasaulyje siekė 50 000 žmonių. Apie 10 000 iš jų buvo gerai ginkluoti samdiniai, o kartais ginkluotų darbuotojų skaičius sudarydavo pusę kompanijos personalo. Laivyną sudarė 150 komercinių ir 40 kovinių laivų, apginkluotų patrankomis ir galinių susidoroti su piratais bei skandinti britų ir portugalų karinius laivus.
Beje, būtent Portugalija per visą XVII amžių buvo pagrindinė olandiško monstro konkurentė „maisto rinkoje“. Kova su jos laivais ir faktorijomis buvo žūtbūtinė.
1641 metais Ost Indijos kompanijai pavyko laimėti pilnavertį kolonijinį karą be savo vyriausybės pagalbos, išimtinai savo nuosavų karinių pajėgų ir laivų dėka. Išsiaiškinusi su portugalais, kompanija susidūrė su naujais priešais – britų ir prancūzų Ost Indijos kompanijomis, kurios buvo sukurtos pagal olandišką pavyzdį.
Siekis gauti maksimalų pelną, padarė olandams meškos paslaugą. Kaip ir šiuolaikiniai menedžeriai, VOC vadovai taupė atlyginimų darbuotojams sąskaita. Esant galimybei, nusukdavo algas visiems: pradedant Azijos juodadarbiais, baigiant samdomais kapitonais užsieniečiais. Rezultate darbuotojai masiškai užsiėmė kontrabanda, slėpdami nuo vadovybės ir pervežamas prekes, ir dalį pelno. Personalo saviveikla pamažu, bet užtikrintai mažino kompanijos pajamas. Tačiau apskritai kolonijų plėšimas, prekybos monopolija ir kvalifikuotas resursų valdymas leido VOC sėkmingai veikti iki XVIII amžiaus devinto dešimtmečio.
GIGANTO GRIAUČIAI
Kurdama prekybos infrastruktūrą, VOC numezgė didžiulį faktorijų, uostų ir tvirtovių tinklą – Gerosios Violties kyšulyje, Bengalijoje, Malakoje, Kinijoje, Siamo karalystėje (dabartinis Tailandas). Kompanijos sostine buvo paskelbtas nuo nulio pastatytas miestas Batavija (dabartinė Džakarta). Antras pagal dydį PAR miestas Keiptaunas – ne kas kita, kaip buvęs Kapštatas, VOC tiekimo ir aprūpinimo bazė.
Sėkmingas faktorijų vystymas Afrikoje pritraukė į kontinento pietus daugybę olandų ir vokiečių kolonistų. Jų palikuonys suformavo būrų tautą. Pakitusi olandų kalba tapo afrikaanso kalbos pagrindu, o ja kalbantys sukūrė kelias valstybes: Transvalį, Oranžinę respubliką, PAR. Dėka VOC vystėsi Ceilonas, Indonezija. Kompanija finansavo ir britą Henrį Hudzoną, kuris 1609 metais, mėgindamas atrasti šiaurės kelią į Indiją, ištyrė Kanados pakrantes ir aprašė įlanką, kuri dabar turi jo vardą.
Būtent Ost Indijos kompanija sukūrė globalizuoto pasaulio griaučius, pasaulio, kuris puikiai atpažįstamas ir šiandien, nežiūrint į pokyčius ir įtakos sferų pasikeitimus.
FINALAS PAGAL VISUS ŽANRO DĖSNIUS
Galinga infrastruktūra ir sukaupti kapitalai leido VOC pergyventi visas XVII ir didžiosios dalie XVIII amžiaus krizes. Didžiulį vaidmenį vaidino ypatingas juridinis VOC statusas – „valstybė valstybėje“. VOC vadovybė turėjo savo teismą, naudojosi teise sudaryti tarptautines sutartis, kalė savas monetas, galiojusias visoje Azijoje. Kad sumažėtų darbuotojų mirtingumas, vadovybė netgi finansavo botanikos tyrimus, kurių metu vaistininkai ieškojo naujų vaistinių augalų.
Giganto pabaiga, kaip ir jo pradžia, buvo susijusi su valstybės likimu. Per 4-ąjį anglų-olandų karą kompanija patyrė kolosalius nuostolius: apie 60 milijonų… Ne, ne žmonių, o guldenų. Finansinė pusiausvyra buvo pažeista, o nugalėtojai primetė Olandijai sąlygas, prieštaravusias kompanijos interesams.
Tačiau kapitalizmo rykliai nebūtų kapitalizmo rykliais, jei nesugebėtų užversti savo kompanijos problemų valstybei ant pečių. 1795 metų kovą kompanija, kuri buvo jau praktiškai neveiksni, buvo nacionalizuota, o jos skolos, išaugusios iki 120 milijonų guldenų, atiteko vyriausybei.
Žmonės, kurie stebėjo, kaip vystėsi finansinė krizė ES, gali su nuostaba atpažinti šioje istorijoje privačių bankų skolų užkrovimo valstybei scenarijų,, kuris plėtojosi Islandijoje, Airijoje ir iš dalies Portugalijoje 2008-2011 metais. Nieko naujo korporacijų pasaulyje.
Po nacionalizavimo kompanija gyvavo dar tris metus ir buvo likviduota 1789 metų kovo 17 dieną.