Žingsnis arčiau eurofederalizmo?

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/99249/zingsnis... 2023-11-25 19:06:00, skaitė 847, komentavo 2

Lietuvos Šeimų Sąjūdis paskelbė socialiniame tinkle pranešimą, kuris turėtų priversti sunerimti net ir tuos, kas mano, jog ES viskas yra gerai. Tai klausimas apie ES federalizaciją. Panašiai būtų, kaip Jungtinės Europos Valstijos, kur visi svarbiausi klausimai būtų sprendžiami Vašingtone Briuselyje. Tuo klausimu ES vyko balsavimas apie kurį ir LŠS, ir infa.lt skelbė peticiją, kurią daugelis pasirašėme.

Toliau LŠS pranešimas:

Tai buvo balsavimas dėl ES sutarčių pakeitimo, kuris numato ES reformuoti į federalinę valstybę a la TSRS, kur viską sprendžia didžiosios valstybės, panaikinami būtini vieningi balsavimai, įvedamos „socialinės lytys”, o mažiukai ir nepatenkintieji tiesiog nuslopinami, įvedant visų sprendimų priėmimą balsų dauguma.

Apie kokį nors suverenitetą net kalbos nebegalėtų būti.

ES Parlamentas šią rezoliuciją priėmė.

UŽ Lietuvos Nepriklausomybę de facto likviduojančią nuostatą balsavo:

• Rasa Juknevičienė,
• Aušra Maldeikienė,
• Petras Auštrevičius,
• Juozas Olekas,
• Vilija Blinkevičiūtė.

PRIEŠ:

• Viktoras Uspaskichas
• Valdemaras Tomaševskis.

Nuomonės neturėjo ir SUSILAIKĖ:

• Andrius Kubilius
• Liudas Mažylis,
• Bronis Ropė.

Tik labai nusiminti nereikia. Tam, kad ES sutartys būtų pakeistos ir valstybių nepriklausomybė užgniaužta, reikia nueiti ilgą kelią ir net pats procesas, panašu, nebus pradėtas.

ES sutartis galima pakeisti tik visoms šalims pataisas ratifikavus, kas iš principo nėra įmanoma.

Vaizdžiau kalbant, vieningam balsavimui panaikinti reikia vieningo balsavimo ir už veto panaikinimą, kai bet kuri šalis gali pasakyti veto.

Tiems, kurie mėgsta giliau ir išsamiau – pridedame Zoltáno Kottászo, vengrų žurnalisto straipsnio vertimą. Tai besidomintiems politika geras laisvadienio skaitinys.

Žingsnis arčiau eurofederalizmo?

Trečiadienį, lapkričio 22 d., Europos Parlamentas priėmė pranešimą, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Europos Sąjungos sutartis, panaikinant valstybių narių veto teises ir suteikiant daugiau galių ES institucijoms.

Rezoliucijai buvo pritarta 291 nariui balsavus už, 274 EP nariams balsavus prieš ją ir 44 susilaikius. Pats balsavimas rodo, koks skaldantis yra šis klausimas, o valstybės narės taip pat neatrodo linkusios daryti pokyčių.

Kaip pranešėme, konservatyvūs europarlamentarai pasiūlymus pavadino bandymu „užgrobti Europą” ir sukurti „distopinę supervalstybę, kuri žemina valstybes nares iki regionų statuso”.

Planuose būtų numatytas masinis kompetencijų perkėlimas iš nacionalinio lygmens į ES lygmenį, o vienbalsiškumo balsavimo sistema – valstybių narių veto teisės – būtų beveik visiškai panaikinta ir ją pakeistų daugumos arba kvalifikuotos daugumos balsavimas.

Europos Parlamentas turėtų daugiau galių, o Europos Komisija taptų daug politiškesnė. Mažai tikėtina, kad sutartis bus pakeista, nes tam reikėtų visų valstybių narių paramos.

Lenkijos konservatyvioji vyriausybė antradienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria siūlomiems Europos Sąjungos sutarčių pakeitimams, sakydama, kad ES parlamento pasiūlymai „mažina vienbalsiškumo principo vaidmenį Europos Vadovų Taryboje” ir „siekia apriboti valstybių narių galias strateginėse srityse”, tokiose kaip užsienio politika, gynyba ir nacionalinis saugumas.

Tokie pakeitimai „iš esmės sumažintų Lenkijos suverenitetą” ir „pažeistų Lenkijos konstituciją”. Lenkijos vyriausybė sakė, kad siūlomi pakeitimai „pasitarnaus dviejų didžiausių ES valstybių narių”, t. y. Prancūzijos ir Vokietijos, interesams.

Didžiausia Lenkijos opozicinė partija centro dešinioji „Pilietinė platforma” taip pat atmeta ES Parlamento pasiūlymus. Partijos lyderis Donaldas Tuskas, kuris greičiausiai taps kitu premjeru, perspėjo, kad idėjos įkūnija tokį „naivų euro-entuziazmą”, kuris pastūmėjo Jungtinę Karalystę išstoti iš ES.

„Jokios grupės Lenkijos politinėje arenoje neleis sau dalyvauti jokiuose sprendimuose, manevruose ar procesuose, kurie apribotų Lenkijos nepriklausomybę, suverenitetą ir interesus”, – pareiškė jis.

Konservatyvus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas taip pat griežtai atmeta valstybių narių veto teisių atėmimą.

„Vengrijai tai yra tabu. Vengrija mano, kad vienbalsis sprendimų priėmimas yra paskutinė nacionalinių interesų apsaugos garantija, ir per ateinančius 120 metų nė vienas Vengrijos parlamentas, kad ir kokia būtų jo sudėtis, greičiausiai nebalsuos už tai [atsisakydamas vienbalsio sprendimų priėmimo]. Taigi geriau išbrauktume jį iš Europos darbotvarkės”, – neseniai savo kalboje sakė jis.

Naujoji kairiųjų nacionalistų Roberto Fico vyriausybė Slovakijoje taip pat aiškiai pareiškė, kad ji žada pirmenybę teikti „Slovakijai” ir priešinsis nacionalinių veto teisių panaikinimui arba perėjimui prie daugumos balsavimo daugiau sričių.

Kad sutartis būtų pakeista, Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro valstybės narės, pirmiausia turi paprasta balsų dauguma balsuoti, kad būtų sudarytas konventas, kurį sudarytų Europos Parlamento nariai, Komisijos nariai, valstybių narių parlamentų nariai ir ES vadovai.

Tada Konventas išanalizuotų pasiūlymus ir pateiktų rekomendacijas, kurias turėtų priimti visos valstybės narės.

Tačiau, panašu, kad apetito pokyčiams nėra. Nei Prancūzija, nei Čekija, nei ES pirmininkaujanti Švedija nesiėmė veiksmų pagal praėjusią vasarą Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje Europos Vadovų Taryba būtų raginama pradėti ES sutarčių persvarstymo procesą.

Per antradienio diskusijas Europos Parlamente šiuo metu pirmininkaujančios Ispanijos atstovas, ES valstybės sekretorius Pascualis Navarro Ríosas sakė, kad pirmininkaujanti valstybė narė planuoja iškelti šį klausimą gruodžio 12 dieną vyksiančiame ES ministrų susitikime.