Lietuvos vizionieriai ketina įkurdinti Vilniuje apie 0,5 mln. migrantų

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2024/02/01/li... 2024-02-01 18:05:00, skaitė 1380, komentavo 5

Mūsų draugai, kviečiantys masiškai priimti į Lietuvą migrantus, sausio 24 d. Seimo lankytojų centre surengė diskusijų tęsinį „Vilnius – milijoninis miestas”. Šįkart kalba sukosi apie pasekmes sostinėje, kurias gali sukelti tautinių mažumų ugdymo įstaigų uždarymas.

Už diskusiją atsakingas vienas iš pagrindinių nepriklausomos Lietuvos valstybės panaikinimo – mūsų šalies ateities vizijos Lietuva 2050 rengėjų, Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimundas Lopata, kalbėdamas apie iššūkius tautinių mažumų mokyklose, siūlė vertinti ne tik švietimo kokybę, bet ir tokius kriterijus kaip socialinė įtrauktis ir miesto įvairovės puoselėjimas.

Jis teigė, kad sprendimai uždaryti kitakalbių mokyklas turi būti priimti labai atsargiai, esą į tokį procesą privaloma įtraukti mokyklų bendruomenes, tėvus ir pedagogus, kad kiekvienas suvoktų tokios iniciatyvos padarinius. Tiesa, sutinka, jog į lenkų tautinės mažumos (bendrijos) mokyklas savo vaikus leidžiantys tėvai pastebi, kad jose pedagogai prastai kalba tiek lenkiškai, tiek lietuviškai.

Diskusijoje dalyvavęs buvęs žydų mokyklos direktorius Miša Jakobas priminė, kad daugelis piliečių, gaudami Lietuvos valstybės pasą, nenori prisiimti atsakomybės už savo valstybę, kratosi minties, kad gali reikti ginti savo šalį, kaip kad ją gina karo užklupti ukrainiečiai. Dėl to labai svarbu žinoti nuotaikas mokyklose, ypač kitakalbių nuotaikos, o jos gali būti labai įvairios (diskusijos 3:39 – 11:38 min.).

Vienašališkai žydų gimnazijoje vietoj rusų kalbos įvedė privalomąjį dėstymą lietuvių kalba

M.Jakobas prisiminė, kaip prieš tris dešimtmečius Lietuvai atgavus nepriklausomybę jis vienašališkai žydų gimnazijoje vietoj rusų kalbos įvedė privalomąjį dėstymą lietuvių kalba.

Šį Lietuvos patriotą už jo kalbą užsipuolė Seimo narė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, M.Jakobas yra autoritaras, to negalima daryti be ministerijos sutikimo, o svarbiausia, neatsiklausus bendruomenės. Tačiau, ką daryti, jeigu bendruomenė nenori mokytis valstybinė lietuvių kalbos, R.Tamašunienė nepaaiškino.

Darius Kuolys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Diskusijų svečias Darius Kuolys teigė, kad su tautinių mažumų mokykloms tvarkytis mes stokojame intelektualinio potencialo (diskusijos 13:04 – 24:29 min.).

Koncepcijos kaip integruoti tautines mažumas turime nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų,- sakė jis. Deja, tas mažumų mokyklas palikome. Rusijos bendruomenė Lietuvoje traktuojama, kaip Rusijos tėvynainiai, rusų pasaulio dalis. Ir mes tai finansuojame.

Tai daro ne kairioji, o TS-LKD vyriausybė. Už milijonus eurų atnaujiname mokymo programas. Ir tai daro konservatorių vyriausybė bei jų deleguota Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Atnaujinome ir rusų kalbos programą. Rusų mokyklų vadovėliuose yra įžanginis Rusijos užsienio reikalų ministro Lavrovo žodis, juose – panegirikos rusų imperijai, carui Petrui I-jam.

Moksleivių vadovėliuose V.Putinas ragina Lietuvos moksleivius mokytis iš Petro I-ojo

Moksleivių vadovėliuose V.Putinas ragina Lietuvos moksleivius mokytis iš Petro I-ojo ir M. Lomonosovo imperinių tekstų – Lomonosovas teigė, kad Lietuva yra nesusipratimas, nes čia visą laiką buvo Rusija.

Tuo pat metu iš lietuvių kalbos programos pašalinamas M.Mažvydas, J. Slovackis, jų vietoje įrašomi I.Turgenevo ir I. Krylovo kūriniai, kurių vadovėliuose nebuvo net sovietmečiu.

O karas jau vyksta. Nė vienas iš Seimo narių į tai nereaguoja. Iš Švietimo ministerijos gaunu žinią: mūsų ekspertai žino geriau, nesikiškite!..

Beje, programos yra patvirtintos, už mūsų mokesčių mokėtojų milijonus rengiami vadovėliai… O vėliau ta pati ministerija viešai svarsto, girdi, gal reikėtų uždaryti rusiškas mokyklas!

Jeigu mes nesusivokiame, ką šitoje valstybėje veikiame, tai kam tos mokyklos? Kuo greičiau uždarykime jas, ir baigta!

Manęs nenustebino raginimai uždaryti kitakalbes mokyklas, nes vieną dieną mes pareiškiame vienaip, o poros metų, matyt, kreipsimės į moksleivius Rusijos URM vadovo Lavrovo žodžiais…. Taigi, stinga intelektualinių pajėgumų susivokti.

Seimo lankytojų centre surengta diskusija „Vilnius – milijoninis miestas” | pozzicija.lt nuotr.

Lygiai taip pat lenkų mokymo programose nėra Česlovo Milošo, kuris kalbėjo, kad Lietuvos lenkai turi būti ne Varšuvos provincijos žmonės, o LDK palikuonys – šio krašto šeimininkai. Deja, mokymo programose ugdome Varšuvos provincijos, kaip ir rusų pasaulio žmones…

Kalbėjo kiti renginio svečiai:

Švietimo, mokslo ir sporto vieceministras Ramūnas Skaudžius (diskusijos 1:03:37 – 1:21:55 val.):

Pranešė, kad Lietuvėje yra 28 rusakalbių ir 28 lenkakalbių vaikų darželiai, 7 – mišrūs lenkų ir rusų bei 1 baltarusių darželis. Juos lanko apie 3000 vaikų. Visoje šalyje yra 80 kitataučių mokyklų, kuriose mokosi apie 25000 mokinių: 40 lenkakalbių mokyklų, kuriose mokosi 9000 mokinių ir jose dirba 1000 mokytojų, tarp kurių 150 moko lietuvių kalbą ir literatūrą.

Taip pat yra 28 mokyklos rusų kalba, kuriose mokosi 14000 moksleivių, dirba 1000 mokytojų, iš kurių 100 dėsto lietuviškai, yra viena baltarusių mokykla, kurioje mokosi 390 moksleivių, dirba 32 mokytojai, iš kurių 4 dėsto lietuviškai.

Sostinės savivaldybės vicemeras Arūnas Šileris (diskusijos 1:22:05 – 1:32:44 val.) :

Sostinėje kitataučiai nenori mokytis valstybinės lietuvių kalbos. Rusakalbių mokyklose dirba pedagogai, kurie gauna ordinus iš Vladimiro Putino, o vieno vaikų darželio darbuotoja paskelbė, kad „jazyk litovsikyj – sobačyj jazyk” (lietuvių kalba yra šunų kalba).

Savivaldybė pasiūlė mokykloms finansinę paramą, kad šios įtrauktų į mokymo programas papildomai dvi pamokas lietuvių kalba. Tačiau tik trys mokyklos sutiko keisti įstatus, pasinaudoti finansinę paramą ir įtraukti į programą papildomas lietuvių kalbos pamokas. Taigi problema visai kita.

Pažymėjo, kad Vilniuje niekas nenori ir negali techniškai uždaryti rusakalbių mokyklų. Bet esama padėtis yra nenormali.

Priešingai, negu Lietuvoje, Lenkijoje nėra nei rusiškų, nei ukrainietiškų mokyklų, nors Lenkija bene daugiausiai priglaudė ukrainiečių karo pabėgėlių

Pasipriešinimą lietuvių kalbai mėginusiai ginti R.Tamašunienei, kuri teigė, neva viską turi spręsti mokyklų bendruomenė, diskusijos dalyviai replikavo, kad mokyklos bendruomenės dažnai nesivadovauja geriausiais vaiko interesais, bet siekia kitokių savo tikslų.

Atmesti R.Tamašunienės argumentai, kad ministerija geriausiai gali pasirūpinti mokymu kitakalbėse mokylose, nes ministerija jau parodė savo neįgalumą ir nesusigaudymą.

R.Tamašunienei, kuri įnirtingai priešinosi valstybinės lietuvių kalbos privalomumui kitataučių mokyklose taip pat buvo priminta, kad priešingai, negu Lietuvoje, Lenkijoje nėra nei rusiškų, nei ukrainietiškų mokyklų, nors Lenkija bene daugiausiai priglaudė ukrainiečių karo pabėgėlių. Į tai ši Seimo narė nerišliai atsakė mėgindama pasiteisinti, neva lenkų, ukrainiečių ir rusų kalbų grupės yra giminingos.

Diskusijoje kalbėjo kiti dalyviai:

Evelina Gudzinskaitė Migracijos departamento direktorė  (diskusijos 1:46:00 – 1:50:52 val.):

Imigrantų vaikai. Tai didelė problema. Valstybinėse mokyklose mokosi 1500 baltarusių ir ukrainiečių vaikų. Nevalstybinėse mokosi dar apie 1000 ukrainiečių vaikų. Tačiau atvykę ukrainiečių vaikai automatiškai patenka į rusų mokyklas. Vicemistras pripažįsta, kad kuriame kitataučių getus. Kitataučiams yra privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Pasiūlė keisti klausimo formuluotę: užuot klausus, „ar reikėtų uždaryti rusiškas mokyklas”, klausti, „ar valstybės privalo finansuoti mokyklas, kuriose yra mokama ne valstybine lietuvių klaba”.

Mes turime 62 tūkst. Baltarusijos piliečių, 86 tūkst. Ukrainos migrantų. Klausimas: kodėl neturime ukrainiečių mokyklų? Kodėl kalbame tik apie rusų mokyklas?

Manėme, kad rusakalbės mokyklos natūraliai nunyks. Ne, jos nenunyks, nes pasipildo vis naujais imigrantų rusakalbių vaikai.

Klausimas toks: nori dirbti, privalai kalbėti vietos kalba

Pagrindinis argumentas, kodėl rusakalbiai nevyksta į kitas šalis, o nuolat atvyksta į Lietuvą yra tas, kad čia yra rusakalbės mokyklos. Tai nei gerai, nei blogai. Tačiau būtent imigrantai ir papildo rusakalbes mokyklas.

Mūsų šalyje kitataučių integracija yra pradinėje būklėje. Ukrainiečių migrantai užplūdo beveik visas Europos valstybes, tačiau kitose jie negalėjo pritapti, nes privalėjo išmokti tų valstybių kalbą. Klausimas toks: nori dirbti, privalai kalbėti vietos kalba. Taip yra ir Lenkijoje. Šioje šalyje niekas rusiškai nekalba.

Lietuva pirmauja Europoje pagal tai, kiek ukrainiečių priėmė į darbo rinką. Tai sveikintina, tačiau blogai yra tai, kad mes su ukrainiečiais kalbame rusiškai. Susitinkame su rusakalbiu, ir kalbame rusiškai. Tuomet, kaip mes jiems padėsime mokytis lietuvių kalbos, jeigu nesudarome sąlygų jiems mokytis?

Ši problema paaštrėjo, kai į Lietuva atvyko Ukrainos karo pabėgėliai, kurių dalis leido savo vaikus į rusakalbes mokyklas. Jose prasidėjo konfliktai, apie kuriuos dabar kalbame.

Kai kas teigia: reikia faktų. Tačiau juos atsekti labai sunku, nes žmonės bijo kalbėti, mokytojos bijo prarasti darbą, tėvai bijo, kad jų vaiką išmes iš geros mokyklos, todėl ši problema yra labai slepiama.

Pastebiu, kad tarp kitataučių vykdoma labai gili indoktrinacija. Turime žmonių, kurie kalba apie „russkij mir“ ir apie „putino saulę“. Vadinasi, jie gyvena tokioje aplinkoje, ir dalis jaunimo auga tokioje aplinkoje…

Kęstutis Dubnikas Nacionalinis susivienijimas, Vilniaus universitetas (diskusijos 1:51:05 – 1:58:05 val.):

Čia vykstanti diskusija sukama nuo politikos, nors ją organizuoja politikai. Pagarba Migracijos departamento direktorei, kuri šį klausią sugrąžino į politinę plotmę.

Diskusija buvo greitai nukanalizuota į ugdymo turinio klausimus, geriausiu atveju į švietimo vadybos, bet ne politikos ir ne valstybės santykius su šia tema klausimus.

Labai sutartinai čia esantys politikai stojo mūru ginti esamą

Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas netgi pasityčiojo iš Latvijos piliečių padėtį, kuri faktiškai yra išskirtinė Europoje, siekiant išlaikyti pilna apimtimi valstybės finansuojamas kitakalbes mokyklas.

Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas netgi pasityčiojo iš Latvijos piliečių kurie pareiškė, kad tokia padėtis turi būti pakeista taip, kaip yra Europos valstybėse ir bet kurioje valstybėje, kuri supranta, kas yra švietimo politika ir valstybinė kalba.

Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas teigia, esą latviai desperatiškai dėl savo kompleksų uždarinėja rusiškas mokyklas…

Kai buvęs gimnazijos direktorius M.Jakobas pateikė puikų pavyzdį, kaip seniais laikas savo valingu sprendimu jis pasielgė savo gimnazijoje iš tikrųjų valstybiškai, Seimo narė (R.Tamšunienė) įvertino tai, kaip nedemokratišką ir smerktiną pavyzdį. Štai mes ir turime tokią politiką ir tokius politikus, kurie šiuo atveju inicijavo klausimą apie mokyklų ateitį.

Diskusijoje kalbos tokios, tarsi būtume atsidūrėme dvidešimties metu praeityje.

Ypač įspūdinga kolegos Dariaus Kuolio gynimo kalba, kuri paremta sarkastišku teiginiu apie intelektualinį nepajėgumą, neva dėl kurio nesugebame išsaugoti mokyklų, dėl blogo mokymo turinio, kuriame gali tarpi rusiškas pasaulis. Suprask, jei tik mes tas kultūrines problemas išspręstume, nieko nereikėtų keisti. Šîtaip sutartume, gyventume ir nebūtų jokių problemų. O ten dviejų vaikų…

Na ką ten… susiginčijo ir susimušė… Pasitaiko…

Sena gaidelė. Remiantis istorija, esą tradiciškai susiklosčiusia ypač Vilniaus daugiaklultūrine padėtimi, siekiama ginti tai, kas iš tikrųjų stato Lietuvos valstybę į laibai silpną padėtį, lietuvių kalbą naikina, kaip valstybinę kalbą dėl to, kad ji sulyginama su visomis kitomis kalbomis, kurios visos tikrai geros ir tinkamos, bet tarp jų nėra lietuvių kalbai nėra jokio išskirtinumo.

Tai yra daugiakultūrinis požiūris, kurį jūs visi čia išsakėte. Tačiau klausimas, kodėl gi dabar taip siekiama apginti rusakalbes ir lenkakalbes mokyklas?

Viceministre, nėra tokių tautinių mokyklų. Taip ir sutarkime, jų nėra. Yra kitakalbės mokyklos. O jei kalbame apie mažumas, tai jos yra ne mažumos, o tautinės bendrijos. Tai esminis skirtumas.

Galvoju štai ką: gavau kvietimą, į kurį atsiliepiau ir buvau suintriguotas, nes jis pirmaisiais žodžiais prasideda „Milijoninis Vilnius“.

Galvojau pokštas. Bet, kadangi į diskusiją kviečia Seimo ateities komiteto pirmininkas, su kurio priežiūra buvo parengta Lietuvos ateities vizija 2050, supratau, kad tai ne pokštas.

Šioje diskusijoje apie Milijoninį Vilnių nebuvo jokios kalbos. Net kaip fakto tokia problema nekeliama, nekalbant apie tai, jog tai politinė problema, kuri sukuria tam tikros pasekmes, atskiriančias Vilnių nuo kitų regionų. Šioje diskusijoje apie tai kalbos nėra.

Ką reiškia milijoninis Vilnius? Ar tai lietuviškas Vilnius?

Jokiu būdu ne. Sprendžiant iš to, Vilnius trečdaliu turi pasipildyti ne lietuviška populiacija, kuri esant dabartinei padėčiai turi visas teises turėti mokyklas savo kalba.

Ir štai tokioje politinėje situacijoje mes ramiai sakome: nekelkime triukšmo, na kam jis? Juk tai labai jautrus tautinis klausimas. Geriau palikime taip, kaip yra, pasirūpinkime mokymo turiniu, pasirūpinkime, kad kitakalbiai pramoktų šiek tiek lietuviškai ir pan.

Mūsų sostinėje kas antras pilietis bus kitatautis. Tuomet ką darysime su Konstitucijos 14 straipsniu, kuris reikalauja, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra valstybinė?

Vytautas Budnikas | asmeninė nuotr.

Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisų asociacijos pirmininkas (diskusijos 2:00:55 – 2:01:52 val.):

„Vilnius – milijoninis miestas“ – skamba stipriai. Prieš tai kalbėjęs mokytojas sakė , kad yra Konstitucijos 37 straipsnis (Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius), todėl juo ir turime vadovautis. Bet yra ir Konstitucijos 14 str., kuris skelbia, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Išgirdus šioje diskusijoje, kaip mums sekasi su kitataučių integracija (sekasi labai blogai), ir žinant, kad nė vienai Europos valstybei dar nepavyko migrantų integruoti, darau prielaidą, kad Vilniuje turės atsirasi apie pusė milijono migrantų ir kad mūsų sostinėje kas antras arba kas trečias pilietis bus kitatautis.

Ką tuomet darysime su Konstitucijos 14 straipsniu, kuris reikalauja, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra valstybinė? Ar ši iniciatyva „Vilnius – milijoninis miestas“ nebuvo klaida?

R.Lopata patikino, kad klaidos nėra, nes šią iniciatyvą patvirtino Seimas.

Žinoma, nėra ginčo, kad ši pražūtinga iniciatyva valdančiųjų yra patvirtina. Bet Seimas kol kas yra renkamas. Todėl yra vilties, kad jei Lietuvos rinkėjai per Seimo rinkimus nesikrapštys kolektyviniuose soduose ir nesikapstys savo daržuose ar nesikaitins paplūdimiuose, o ateis prie balsavimo urnų, gal šią Lietuvos likvidavimo ir milijoninio migrantų Vilniaus programą pavyks atšaukti, o jos iniciatorius su rėmėjais išmesti į politinį sąšlavyną.

Visą diskusiją galite išklausyti ČIA: