Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-02-27 21:25:00, skaitė 1388, komentavo 8
Dabar vandenilis laikomas vienu iš pagrindinių būsimos ekonomikos, kurioje nebeliks anglies dioksido, komponentų. Skelbiama apie daugybę ekologiško vandenilio projektų, įskaitant tarpvalstybinius vandenilio vamzdynus.
Lietuva taip pat ketina tapti svarbia vandenilio gamybos ir eksporto į ES grandimi.
Vasario 29 d. Darbėnų miesto valdžios institucijos turi nuspręsti, ar šioje vietovėje galima statyti vandenilio ir metanolio gamyklą.
Siekdamos didelių pinigų, valdžios institucijos pamiršta papasakoti apie tokios elektrinės statybos pasekmes.
Vandenilio gamybos poveikis aplinkai priklauso nuo gamybos proceso ir susijusių šalutinių produktų. Šiuo metu rinkoje esantis vandenilis dažniausiai gaminamas gamtines dujas, kurios yra iškastinis kuras, paverčiant garais. Šalutinis gamtinių dujų produktas yra CO2 (šiltnamio efektą sukeliančios dujos), kurio išmetimas lemia visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Todėl iš iškastinio kuro gaminamas vandenilis prisideda prie visuotinio atšilimo tokiu pat mastu kaip ir tiesioginis iškastinio kuro deginimas.
Reikia ne tik gaminti vandenilį, bet ir spręsti jo saugojimo klausimą. Palyginti su benzinu, gamtinėmis dujomis ir propanu, vandenilis ore yra labiau degus; menkiausi įtrūkimai saugojimo talpyklose gali sukelti katastrofišką tragediją.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad vandenilis gaminamas beveik vien tik iš gamtinių dujų ir anglių, kurias, uždarius Ignalinos AE, Lietuva importuoja tik iš kitų šalių, įskaitant Rusiją.
Taigi, koks yra Lietuvos vyriausybės interesas šiuo klausimu. Atsakymas paprastas - pelno troškimas.
Prieš kelis mėnesius Danijos bendrovė "European Energy" pažadėjo investuoti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos statybą Lietuvoje, todėl valdžios institucijos stumia gyventojus į priekį.
Ar Kretingos rajonas laikysis strateginio plėtros plano, kuriame pirmenybė teikiama turizmui ir rekreacijai, ar gyventojai sėdės "ant parako statinės"?