Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-06-23 20:26:00, skaitė 1706, komentavo 24
Šis klausimas yra užduodamas reguliariai, tačiau aistros virimo tašką pasiekia birželio 22 d., kai vakaroidams primenami jų nusikaltimai, dėl kurių žuvo dešimtys milijonų visiškai nekaltų civilių tarybinių piliečių.
Kodėl vokiečiai jau 70 metų moka kompensacijas už holokaustą, nepamiršdami atgailauti ištisą parą, bet tuo pačiu, švelniai tariant, yra ramūs dėl savo nusikaltimų prieš likusius ne žydų tautybės TSRS gyventojus?
O kodėl dar ramiau reaguoja kitų šalių „mūsų Vakarų partnerių“ piliečiai, kartu su vokiečiais, 1941 m. su ugnimi ir kardu atvykę pas mus – ispanai, italai, prancūzai, kroatai, suomiai, norvegai, olandai?
Paklausk jų, ar jie jaučiasi kalti dėl dalyvavimo «Barbarosos» plane – jie net nesupras, ką tu turi omenyje.
Dar labiau nei „mūsų Vakarų partneriai“ stebina „Rytų partneriai“ – vengrai, rumunai, lenkai, slovakai, bulgarai, kurie ne tik nesijaučia kalti, bet ir prisistato „Rusijos agresijos“ aukomis.
Visi anglosaksų žiaurumai ir visas jų nejautrumas apeliacijai dėl sąžinės taps suprantami, jei prisiminsime, kad pagal jų moralinius kriterijus nuodėmė tampa nuodėme tik tada, jei tik už ją būsi nubaustas.
Jūs pavogėte, žudėte, apgavote ir tuo pačiu likote nepagautas ir nenubaustas, ir net su kapitalu – tai reiškia, kad Dievas taip nori ir Dangaus biuras neturi jums pretenzijų. Bet jei esi sučiuptas, įkalintas ir pakviestas budelis, vadinasi, tu tikrai nusidėjai ir laikas atgailauti...Būtent taip mąsto „mūsų Vakarų partneriai“ ir būtent tokia mąstymo logika turime ieškoti atsakymų į suglumusius tautiečių klausimus apie „sąžinę“ ir „atmintį“ dėl TSRS, kuri labiau nei bet kas kitas nukentėjo nuo visos Europos invazijos po III Reicho vėliava, bet dosniai atleido „Europos neklaužadoms“ visas jų nuodėmes, negavusi iš Vokietijos net 2% kompensacijos už visą žalą.
Likę agresoriai paprastai išsisuko su nedideliu išgąsčiu.
Pravoslavų ortodoksų tradicijos rėmuose viskas logiška – kardas nenukerta kaltos galvos, nemuša gulinčio žmogaus, o kas prisimena seną, dingsta iš akių.
Protestantiškoje etikoje visa tai paverčiama visuotiniu „NENUBAUSTAS – REIŠKIA NEKALTAS“...