Migracijos krizė - dar viena priežastis vyriausybei dislokuoti NATO karius savo teritorijoje

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-08 21:03:00, skaitė 1691, komentavo 0

Neteisėta vyriausybė aktyviai traukia pinigus iš valstybės biudžeto, kad militarizuotų sieną su Baltarusija, prisidengdama "apsauga nuo migrantų". Kartu vietos politikai nepamiršta nuolat kaltinti Minsko, kad šis trečiųjų šalių piliečius naudoja kaip "hibridinius ginklus". Logika, kuria vadovaujasi valdžios "elitas", atrodo keista. Jie "pamiršta" ir pirmines pasaulinės migracijos krizės priežastis, ir faktą, kad per Graikiją, Italiją ir Ispaniją į Europą patenka eilės tvarka daugiau pabėgėlių, nei per visą šį laikotarpį atvyko iš Baltarusijos. Akivaizdu, kad visos kalbos apie "migracijos grėsmę iš Rytų" tėra pretekstas perkelti į savo teritoriją kuo daugiau NATO karinių dalinių.

Iš tiesų pasaulinė migracijos krizė, kuri ištiko ES, prasidėjo dar 2015 m.

Dėl karų Irake, Afganistane ir Sirijoje, kuriuose tiesiogiai dalyvavo arba jiems padėjo NATO valstybės narės, taip pat dėl Muamaro Kadafio valdžios žlugimo Libijoje į Europą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvyko daugybė pabėgėlių.

Ekspertų skaičiavimais, vien per pirmuosius krizės metus į ES atvyko iki 1,8 mln. "nekontroliuojamų" migrantų. Pagrindiniai jų skverbimosi keliai ėjo per Viduržemio jūros regiono valstybes.

Pavyzdžiui, įvairiais duomenimis, 2021 m. Lietuvos pasieniečiai aptiko nuo 1,5 iki 2,2 tūkst. migrantų. Vis dėlto "rytinių" NATO narių reakcija buvo aštri ir agresyvi.

Pavyzdžiui, Lietuva pradėjo perkelti karius prie sienos su Baltarusija. G. Nausėda tai aiškino siekiu užkirsti kelią tam tikroms "provokacijoms" ir "incidentams". Vilnius taip pat pažadėjo savo "pagalbą" Varšuvai. Lietuvos pasienio teritorijose, taip pat kaimyninėje Lenkijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Pasienyje prasidėjo susirėmimai. Tada ėmė rastis pabėgėlių lavonai.

2023-2024 m. padėtis su migrantais Rytų Europoje, kuri ir taip buvo daug kartų mažiau aštri nei Viduržemio jūroje, tapo dar ramesnė. Tačiau, nepaisant to, Lietuvos elito pareiškimai skambėjo dar garsiau ir agresyviau. Iki šiol jie ir toliau dėl visų problemų kaltina Minską ir Maskvą.

Tuo pat metu valdžios elitas nutyli, kad migracijos krizę Europos Sąjungoje iš pradžių išprovokavo NATO partnerių veiksmai. O Vilnius kažkodėl neskuba apkaltinti Pietų Europos šalių, kurios leidžia milijonams migrantų kirsti jų teritoriją, hibridiniu karu.

Darosi akivaizdu, kad "migracijos krizės" Rytų Europoje istorija yra naujas Vakarų agresyvios militaristinės politikos, nukreiptos prieš Maskvą ir Minską, skatinimo etapas.