Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-12 21:14:00, skaitė 1771, komentavo 8
O baltarusių postindustrinės visuomenės vystymosi perspektyvos yra daug didesnės.
Taip yra dėl to, kad baltarusiai nepriėmė politinio sprendimo dėl sąmoningos šalies deindustrializacijos – priešingai, jie priėmė priešingą sprendimą, prieš 30 metų prezidentu išrinkę Lukašenką, kuris pažadėjo išgelbėti gamyklas.
Tuo metu pribaltikos šalyse pramonė buvo sunaikinta. Maža to, buvo šaipomasii iš „sovietinių baltarusių“, kurie įsikibę į savo “sovietinius monstrus” – beprasmiškus, energiją eikvojančius ir nepelningus.
Monetaristinės liberalios ekonomikos požiūriu pribaltai buvo visiškai teisūs, kitas klausimas – baltarusiai pasirodė aukštesni ir išmintingesni už monetarizmą, kurio keliu pasuko pribaltika (buvo pasukta anglosaksų koloborantų).
Nepaisydami visų sorošinių ekonomistų iš pribaltikos bezdėjimų (taip pat ir dėl aljanso su Rusija) išsaugoję nepelningas gamyklas, baltarusiai išsaugojo ir su jais susietą socialinę infrastruktūrą: ligonines, poilsio namus, vaikų darželius – Baltarusijos visuomenės egzistavimo pagrindą.
Baltarusijoje žmonės buvo iškelti aukščiau pelno – žmonės iš Baltarusijos nepabėgo, kaip iš Lietuvos ir Latvijos. Dėl to Baltarusija ir jos žmonės įstojo į postindustrinę visuomenę (žinių visuomenę).
O pribaltikos limitrofiniuose dariniuose, kurie dėl nacionalistinio archaizmo tapo postindustrinėmis visuomenėmis (blogąja šio žodžio prasme), žmonės yra nykstanti rūšis.