Kaip kai kurie lietuviai su naciais koloboravo

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-15 20:14:00, skaitė 1609, komentavo 2

Vokiečiams užėmus Lietuvos TSR teritoriją. Kaune ir Vilniuje iš Tarybų valdžiai priešiškai nusiteikusių lietuvių tautybės asmenų pradėti kurti savanorių batalionai.

Iš pradžių šie batalionai turėjo skirtingus pavadinimus ir numerius, o vėliau vokiečiai juos sujungė į savo sukurtą 13-ąjį lietuvių batalioną Kaune.

Bataliono misija buvo: vykdyti masinius tarybinių piliečių areštus ir egzekucijas, naikinti žydus Lietuvos TSR teritorijoje, saugoti koncentracijos stovyklas ir Vokietijos kariuomenės karinius objektus.

Remiantis archyviniais dokumentais, 1945 m. birželio mėn. 4-osios armijos “SMERŠ” (taip, taip. Tai legendinis "SMERŠ", kurio kaip velnias kryžiaus bijojo "nepriklausomos Lietuvos" kovotojai) kontržvalgybos skyrius pateikė kaltinimus Vokietijos kariuomenės 13-ojo lietuvių bataliono baudžiamųjų pajėgų grupei, kuri Lietuvos TSR teritorijoje naikino civilius tarybinius piliečius (tiek lietuvius, tiek kitų tautybių asmenis) ir partizanus.Vien Marijampolės mieste ir gretimuose kaimuose, vadovaujant vokiečių kariuomenės pulkininkui Lorentosui, žvalgybos viršininkui kapitonui Reinhardui ir rajono policijos viršininkui Simanovičiui, pagal tautybę lietuviui, buvo sušaudyta per 7700 žmonių.

Visi masinių egzekucijų dalyviai buvo suimti: Liudminovskio valsčiaus vyresnysis policininkas,  Pavlaitis ir lietuvis policininkas Ezas Rašitinis liudijo, kad 1941 metų rugpjūtį buvo specialiai surengtas trijų dienų reidas prieš žydus. Dirbantieji buvo verčiami kasti duobes. Pirmiausia buvo sušaudyti vyrai. Jie į duobes buvo vežami 100-200 žmonių grupėmis. Vėliau sekė moterys su vaikais.

Kalvarijos mieste buvo sukurta teismų komisija, kurios nariais buvo Ivano Gedriko vadovaujami lietuviai, jiems suteikta teisė skirti mirties bausmes. Taip 1941 m. birželio-liepos mėnesiais šios komisijos sprendimu lietuvių baudžiamasis būrys (Klipstas, Milevskis, Jurovičius, Matulevičius, Malnekitis, Paulianis, Aidukevičius) Orijos ežero pakrantėje sušaudė iki 200 žmonių, vietos tarybinių darbininkų, ūkinės institucijos darbuotojų, partijos narių ir komjaunuolių.

Vilkaviškio mieste, miesto kalėjime 1941 m. birželio – liepos mėnesiais buvo laikoma apie 10 tūkst. partinių ir tarybinių aktyvistų, lietuvių ir lenkų tautybių piliečių, žydų, tarybinių karo belaisvių. Suimtieji buvo sistemingai kankinami, o po to – skausminga mirtis. Žiaurumus įvykdė vokiečių mirties batalionas, kuriame buvo lietuvių koloborantų.

Alytaus rajone, Serėjų (Seirijų) miestelyje, atvykus vokiečiams, prasidėjo masiniai tarybinių piliečių areštai ir egzekucijos. Baudžiamosiose akcijose vokiečiai pasitelkė iš lietuvių užverbuotą vietinę policiją ir profašistinės nacionalistų organizacijos „Šauliai“ narius. 1941 m. liepos–rugsėjo mėn. mieste jie sušaudė 2000 tarybinių piliečių, įskaitant partijos darbuotojus ir žydus.

Suimtas “Šaulių” organizacijos narys, Pavlonis Vladas, tikino:

„Mus, šaulius, 12–15 narių, išrikiavo į vieną eilę, komunistus pastatė už 15 metrų nugara į mus. Mes užtaisėme šautuvus ir policijos vado Nikštaičio nurodymu mes juos nušovėme“.

Atkasant kapus vienoje duobėje buvo palaidota per 900 vyrų, o antroje – iki 1000 moterų ir vaikų.

Apie šiuos ir kitus Lietuvos nacionalistų, nacių koloborantų nusikaltimus, liudija dokumentai iš Rusijos FSB centrinio archyvo, kuriuos galima rasti federalinio archyvinio projekto „Nacių ir jų bendrininkų nusikaltimai prieš civilius TSRS gyventojus, Didysis Tėvynės karas 1941–1945 m., pagal žymą "Pribaltikos nacionalistai"

P.S.

Pateiktoje nuotraukoje galite pamatyti "Tėvynės Apsaugos" bataliono nacių koloborantus.

Tai tik maža dalelė to, ką nacių koloborantai, prisedengę šūkiu “kova už nepriklausomą Lietuvą”, yra pridarę.

Siūlau visiems pasiskaityti FSB tinklalapį (aišku rusų kalba). Daug įdomaus surasite.

Šiuo metu tai vienintelis ir teisingas šaltinis visiems, kurie domisi Didžiojo Tėvynės karo laikų lietuvių (ir kitų tautybių asmenų) koloboravimu. Nes, kaip žinia, buvusioje Lietuvoje visa informacija, kas liečia koloboravimą su naciais, yra cenzūruojama.

Juk svarbu žinoti kam ir už kokius nuopelnus yra atidengiamos atminimo lentos ir statomi paminklai.