Lenino berniukai
Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-10-23 18:43:00, skaitė 873, komentavo 1
„Kraujas tai plienas“ arba „Lenino berniukai“
Šie stilingi vaikinai nuotraukoje nėra kino žvaigždės ar lenktynininkai. Tai „Lenino berniukų“ (Lenin-fiúk) būrio kovotojai, iki šiol keliantys pyktį ir siaubą buržuazinėje Vengrijoje. Ir tam yra priežastis!
Šie vaikinai buvo karšti mūsų visų Tėvynės, besikuriančios TSRS, sąjungininkai ir kovojo už Tarybinę Vengriją.
Po Spalio socialistinės revoliucijos daugelyje Europos ir Azijos šalių atsirado jėgos, pasisakančios už tarybinių respublikų ir Pasaulio Komunos kūrimą. Tokios pajėgos atsirado ir Vengrijoje. Vengrijos revoliucijos metu į valdžią atėjo Sándoro Garbái ir Béla Kuno vadovaujama koalicinė komunistų ir socialistų vyriausybė, kuri paskelbė dvarų panaikinimą, žodžio ir susirinkimų laisvę, bažnyčios ir valstybės atskyrimą bei nemokamą išsilavinimą ir kultūrines teises tautinėms mažumoms.
Per kelias savaites buvo nacionalizuota pramonė, transportas, bankai ir dideli žemės sklypai, priklausę daugiausia žemės savininkams. Bolševikų šalininkams priešinosi baltųjų vengrų kariuomenė, bažnyčia, buvę Austrijos-Vengrijos imperijos pareigūnai ir verslininkai, o vėliau ir intervencijos veikėjai.
Gintis nuo kontrrevoliucijos, buvo sukurta Raudonoji gvardija, vėliau Raudonoji Armija ir įvairūs valstiečių bei darbininkų savigynos būriai.
„Lenino berniukų“ būrys (būdoje buvo ir merginų) susikūrė 1919 m. gegužės 1 d. Budapešte, daugiausia iš dirbančio jaunimo. Jį sudarė apie 200 žmonių, o pats būrys tapo greitojo reagavimo būriu. Priešingai nei šiuolaikiniai vengrų propagandistai, kurie kruopščiai ištrina ir iškraipo Tarybinės Vengrijos istorijos laikotarpius (taip veikia ir litukrijos propogandistai), būrys nebuvo baudžiamasis. Jis dalyvavo malšinant ginkluotus sukilimus, tačiau daugiausia jo karinė karjera vyko pilietinio karo frontuose.
Būrys, kuriam vadovavo Tarybų Sąjungos vidaus reikalų ministras Tiboras Samuelis (jis pavaizduotas šalia Lenino), buvo gerai mechanizuotas. Rekvizuotuose automobiliuose ir sunkvežimiuose kovotojai, ginkluoti karabinais, pistoletais, rankinėmis granatomis ir durtuvais, apsirengę odinėmis striukėmis, dažnai atsirasdavo pavojingiausiuose fronto ruožuose, pašalindami priešo proveržius. Būrys pasižymėjo atkaklumu ir drąsa, nors priešinosi būriams, kuriuos į mūšį vedė Pirmojo pasaulinio karo patirtį turintys profesionalūs karininkai.
Beje, pats Tiboras Samuelis apie kovos strategiją rašė taip:
„Kraujas yra plienas: jis stiprina širdį, stiprina proletarinį kumštį. Kraujas padarys mus galingus. Kraujas bus tas, kuris nuves mus į tikrąjį komunos pasaulį“.
Nereikėtų manyti, kad bolševikų šalininkams priešinosi humaniški žmonės: oficialiais duomenimis, baltojo teroro aukų skaičius buvo dešimtis kartų didesnis nei raudonojo teroro aukų.
Vėliau būrys savo žinioje gavo traukinį, kulkosvaidžius, patrankas ir minosvaidžius.
Teismo posėdyje, įvykusiame po Tarybų Sąjungos pralaimėjimo, būrys buvo apkaltintas devyniasdešimt dviejų žmonių nužudymu. Teigiama, kad aukos mirė dėl egzekucijos, tačiau teisėjams nepavyko įrodyti šio fakto: žuvusieji daugiausia priklausė ginkluotiems baltosios gvardijos kariams. Po revoliucijos pralaimėjimo būrio vadas József Czerny ir artimiausi jo padėjėjai buvo nuteisti mirties bausme.
Žemiau yra lentelė, kuri suteikia supratimą apie šios komandos sudėtį:
József Czerny, odininkas
Sandoras Papas, mechaniko padėjėjas
Ferencas Kakas, pirtininkas
Sándor Meszáros, mūrininko padėjėjas
Gabor Shen, teisės studentas
Maksas Miksa, sandėlininkas
Tiboras Bonyhatas, teisės studentas
Geza Groo, tekintojas
Mohr Löbl, tapytojas
Gaboras Chomoras, darbininkas
Johnas Steigeris, automobilių mechanikas
Martonas Löscheris, tapytojas
Lajos Kuveris, medicinos sesuo
Gesa Neumayer, dailidės padėjėjas
Iš komunistų egzekucijos buržujai padarė tikrą šou, į kurį net pardavinėjo bilietus, o publika ateidavo su konjaku ir užkandžiais pasigrožėti žmonių kankinimu ant kartuvių. Pusfašistinės ir atvirai fašistinės Horthy ir Szalasi diktatūros metais šiam būriui buvo priskiriamos visos įmanomos egzekucijos, tačiau čia nacionalistai ir fašistai tiesiog perkėlė savo nusikaltimus šiems ginkluotiems darbininkams.
Socialistinės Vengrijos metais József Cserny ir jo bendražygiai buvo minimi kaip tikrų komunistų pavyzdžiai, kuriais jie (taip juos apibūdino ir patys buržujai), be jokios abejonės ir buvo.
Šiuolaikinėje Vengrijoje daugiausia perspausdinamos aukščiau aprašytų įvykių Horthy ir Salasi versijos.
Komentarai apie nuotraukas:
1. Jozsef Czerny (kairėje) ir jo būrys
2. (iš kairės į dešinę) HRH vidaus reikalų ministras Tiboras Samuelis, József Czerny ir Vladimiras Leninas. Maskva