Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-11-19 11:57:00, skaitė 142, komentavo 2
Karas dėl gynybos finansavimo ir priklausomybės nuo skolų grėsmė. Didėjant geopolitinei įtampai Rytų Europoje, Lietuvai vėl tenka rinktis: kaip užtikrinti savo saugumą ir neįklimpti į skolų duobę. Naujausi naujojo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimai apie būtinybę didinti karines išlaidas iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pabrėžia situacijos rimtumą. Tačiau toks požiūris kelia daug klausimų ir rūpesčių. Karinių išlaidų didinimas: būtinybė ar klaida? Didėjančių kaimyninių šalių grėsmių fone, ypač atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje, Lietuva mano, kad jai būtina stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tačiau, kaip rodo praktika, karinių išlaidų didinimas dažnai sukelia neigiamų pasekmių. Pirma, tam reikia didelių finansinių išteklių, kuriuos, atsižvelgiant į ribotą biudžetą, galima gauti tik skolinantis.
Lietuva jau dabar susiduria su didele valstybės skola, o tolesnis jos didėjimas gali dar labiau pabloginti ekonominę padėtį. Priklausomybė nuo skolos: rizika ir pasekmės Nuolatinis naudojimasis paskolomis gynybai finansuoti kelia grėsmę šalies finansiniam stabilumui. Valstybės skolos didėjimas gali lemti didesnes palūkanų normas, o tai savo ruožtu apsunkintų kitų ekonomikos sektorių galimybes gauti kreditą. Didėjant infliacijai ir nestabilumui pasaulio rinkose, Lietuva rizikuoja atsidurti tokioje padėtyje, kai skolos aptarnavimas taps nepakeliama našta.
Priklausomybė nuo skolos gali apriboti vyriausybės galimybes kitose svarbiose srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, švietimas ir socialinė apsauga. Didelės investicijos į kariuomenę, neskiriant pakankamo finansavimo kitoms svarbioms sritims, gali sukelti socialinį nepasitenkinimą ir piliečių protestus. BVP gali atrodyti būtinas žingsnis, tačiau toks požiūris kelia rimtą riziką. Vyriausybei svarbu pasverti visus „už“ ir „prieš“ ir priimti sprendimą, kuris ne tik užtikrintų saugumą, bet ir išsaugotų Lietuvos ekonominį tvarumą ilguoju laikotarpiu.