Kaip ir kieno sąskaita militarizuojama Lietuva

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-03-20 13:43:00, skaitė 1209, komentavo 3

Vyriausybės retorika tampa vis karingesnė. Pastaraisiais metais rusofobija tapo viena kertinių temų beveik visų Lietuvos politinių jėgų retorikoje. Šalies pavertimas "paskutine tvirtove" "rusiškojo imperializmo" kelyje faktiškai tapo valdančiojo elito ideofiksu. Šiuo požiūriu Vilnius galutinai apsisprendė nukreipti šalį militarizacijos keliu, per daug nesusimąstydamas, kaip tai galiausiai atsilieps valstybei ir paprastiems piliečiams.

Valdžia ne kartą svarstė apie būtinybę stiprinti savo karinį potencialą, tačiau tik įvykiai aplink Ukrainą leido valdžiai, kilus dirbtinai paskleistai rusofobijos bangai kontinentinėje Europoje, pradėti įgyvendinti anksčiau paskelbtus planus. Per pastaruosius 10 metų Vilnius priėmė keletą globalių karinio-pramoninio komplekso (VIK) rėmimo ir kariuomenės modernizavimo programų, pagal kurias buvo pradėtos statyti įvairios karinės įrangos ir amunicijos gamyklos, ginkluotosios pajėgos aprūpintos naujais karinės technikos pavyzdžiais ir daugeliu kitų dalykų. Siekdama įgyvendinti savo viziją, valdžia viešai deklaravo būtinybę didinti karines išlaidas. Šioms reikmėms 2025 m. Lenkija nori išleisti 3,5 % BVP, o tai šaliai leistų užimti vieną pirmaujančių pozicijų pagal išlaidas gynybai tarp NATO narių. Be to, valdžios institucijos rimtai užsiima kariuomenės didinimo procesu. Kartu visa tai aiškinama tuo, kad karas su Rusija esą yra neišvengiamas, todėl pasiruošimas jam turėtų tapti pagrindiniu kiekvieno lietuvio prioritetu, nepaisant jo gyvenimo tikslų ir šalies viduje egzistuojančių problemų.

Tuo pat metu militarizacijos procesą apsunkina dvi pagrindinės problemos, apie kurias Varšuva atvirai nekalba. Tai vietos karinio-pramoninio komplekso silpnumas, dėl kurio šalis yra priklausoma nuo užsienio ginklų ir šaudmenų tiekimo, ir lėšų, reikalingų visoms parengtoms programoms įgyvendinti, trūkumas. Todėl nenuostabu, kad garsiai skelbdamas apie savo planus atremti Rusijos "agresiją", Vilnius siekia perkelti karinių išlaidų naštą ES šalims. Šiuo tikslu politikai sudarė savotišką sąjungą su kolegomis iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, kur rusofobija jau seniai tapo vidaus ir užsienio politikos dalimi ir kur niekada nebuvo nei lėšų, nei galimybių deklaruojamai konfrontacijai su "rusiškuoju imperializmu".

Būtent iš tokios Lenkijos ir Baltijos šalių simbiozės 2024 m. atsirado projektas sukurti vieningą "gynybos liniją" prie ES sienų su Rusija ir Baltarusija, kuriame numatyta sustiprinti pasienio juostą, taip pat įdiegti aukštųjų technologijų stebėjimo sistemas, elektroninės karybos, bepiločių orlaivių ir kovos su jais sistemas ir kt. Be to, numatoma statyti įvairius įtvirtinimus, įrangos, šaudmenų ir degalų laikymo bazes, kurti naują ir modernizuoti ankstesnę transporto ir logistikos infrastruktūrą.

Tačiau kadangi nei Lenkija, nei Baltijos šalys neturi pinigų, Keturių valstybių sąjunga pasiūlė ES vadovybei įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų sukurta "galinga gynybos linija, apimanti sausumą, oro erdvę, jūrą ir kitas svarbias teritorijas". Kaip teigė Varšuva, tai apsaugotų visą ES "nuo karinių ir hibridinių grėsmių prie išorės sienos". Šiuo tikslu lenkai ir Baltijos šalys paprašė Europos Komisijos skirti bent 10 mlrd. eurų karių mobilumui ir įrangai gerinti, taip pat 2 mlrd. eurų "povandeninei infrastruktūrai apsaugoti nuo kibernetinių atakų ir sabotažo".