Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/consortiumn... 2016-10-04 14:35:42, skaitė 2436, komentavo 1
Analitiniai centrai, tokie kaip RAND ir American Enterprise Institute, kelia sau tikslus kurstyti paranoją amerikiečių tarpe ir mobilizuoti juos karui. Ir tai nekelia nuostabos, juk finansuoja juos karinis pramoninis kompleksas, kuriam naudinga tokia situacija.
Laikraštis New York Times neseniai rašė apie taip vadinamų analitinių centrų korupcinį vaidmenį JAV valstybės politikoje, tačiau apie pačią skandalingiausią jų veiklą nutylėjo. – tvirtina Todas Pirsas tinklapyje сonsortiumnews.com. O juk kalba eina apie centrų įsitraukimą į tokius veiksmus, kurie, jeigu juos vykdytų užsienio šalys, gynybos ministerija pavadintų „informaciniu karu“. Dezinformacija tokiame kare, kaip ir propaganda, naudojamos kurstyti gyventojų tarpe neapykantą kitų tautų atžvilgiu tuo tikslu, kad būtų išprovokuotas karas. Tuo amerikiečių analitiniai centrai užsiima pastoviai.
Informacinis karas turi du lygmenis. Pirmasis – tai pirminiai provokatoriai, tokie kaip RAND, American Enterprise Institute ir smulkesni kurstytojai, susiję su Kaganų šeima. Psichologinio išankstinio nusistatymo pagalba jie sukuria melagingą grėsmę, kurią neva kelia kažkoks darinys užsienyje, kad sukeltų paranoją Amerikos visuomenėje.
Po to, kai baimės ir pasipiktinimo jausmas suformuotas, juo galima manipuliuoti, kad suformuotum žmonių pasirengimą karui ir netgi entuziazmą to karo atžvilgiu. Tokios psichologinės operacijos sėkmingumo laipsnį galima pasekti per taip vadinamus antrinius kominikatorius, kurie užsiima melagingos informacijos propaganda savoms auditorijoms ir sustiprina operacijos efektą.
Šiandien, sprendžiant iš pagrindinių analitinių centrų skleidžiamos propagandos temų, akivaizdu, kad Rusija tapo pagrindiniu taikiniu. Tarkime, RAND ne per seniausiai paskelbė straipsnį: „Kaip priešintis Putino karui prieš Vakarus“. Iš antraštės seka, kad puolančioji pusė čionai yra Putinas. Realiai gi jis kariauja grynai gynybinį karą. – patikslina Todas Pirsas. – Pakanka pasižiūrėti į tas provokacijas ir agresijos aktus, kuriuos darė Amerikos pareigūnai, tokie kaip valstybės sekretoriaus padėjėja Viktoruja Nuland ir generolas Filipas Bridlavas.
Taip vadinamų pirminių karo provokatorių sėkme galima įsitikinti stebint kitas, ne tokias karingas nekomercines organizacijas, kurios visiškai nesivargindamos kritiškai apmąstyti, pritarė šiai propagandai. Kaip pavyzdį galime paimti Karnegio centro Maskvos filialo straipsnį, kuriame tvirtinama, kad Rusija ir JAV vienodai kaltos dėl santykių pablogėjimo.
Straipsnio autorius rašo, kad „Vakarai turi suvokti, kad priešprieša su Rusija vyksta anaiptol ne dėl to, kad ši šalis pavirto autoritarine, nacionalistine šalimi“, tarytum Vakarų veikėjai ir taip nežinotų, kad ši tema tebuvo vien propagandinė tema jų pačių šalių gyventojams, skirta Vakarų agresyvumui užmaskuoti“ – samprotauja Todas Pirsas.
Amerikiečiai turi suvokti, kad autoritarine, nacionalistine ir agresyvia pasaulio atžvilgiu tapo būtent Amerika. Kinų strategas Sun Czi ragino valdovą pažinti save ir savo priešą, tačiau svarbiausias JAV suverenas – amerikiečių tauta ir taip vadinami jos atstovai visiškai neįsivaizduoja, kaip atrodo jų šalies elgesys kitų tautų atžvilgiu. Fanatikai iš Amerikos generaliteto skatinami bauginti kitus.
O kai bauginimai sukelia reakciją kurioje nors šalyje, kurios armija visai nedidukė Amerikos armijos fone, tada Amerikos politikai pradeda didinti išlaidas gynybai, kad būtų dar labiau paskatinta agresija „nacionalinio saugumo“ vardan.
Dėka neseniai priimtų įstatymų, Amerika vykdo aktyvius provokacinius veiksmus užsienyje. Tuo pat metu didžioji tokių veiksmų dalis slepiama su finansinių resursų, kuriuos amerikiečių tauta davė Gynybos ministerijai, pagalba. Vykdoma subtili propaganda ir dalinami kyšiai užsienio valdininkams, kad nepastebėtų Amerikos provokacijų.
Nenuostabu, kad RAND ir American Enterprise Institute tiek daug pastangų deda į karo propagandą – organizacijas finansuoja karinis pramoninis kompleksas. Apie pastarojo kėslus įspėjo dar prezidentas Eizenhaueris, tačiau velionis šalies vadovas negalėjo net įsivaizduoti, kad šis kompleksas atsigręš prieš nuosavą tautą ir pradės nesibaigiantį informacinį karą vardan savo pelnų.