Stiliaus ir dizaino fiesta storo mažo nykštuko urvelyje

Autorius: Artūras Račas Šaltinis: http://racas.lt/stiliaus-nykst... 2016-11-19 15:13:07, skaitė 7388, komentavo 1

Gyvena Lietuvoje toks storas nykštukas, besiskelbiantis, kad jis yra mažas berniukas. Todėl gyvena su maža mergaite, nes taip jaučiasi saugiau nei su suaugusiomis moterimis. Tas nykštukas skelbiasi esąs geriausias Lietuvos rašytojas ir brangiausias Lietuvos brandas (neskaičiuojant priemokos už žarnyno lazdeles). Be to, nykštukas yra stilistas ir dizaineris, nes kaip neseniai skelbė viename savo polytinėje įžvalgoje, „jam teko prisiliesti prie meno ir dizaino. Tai buvo kai jis mokėsi proftechninėje ,mokykloje, nes aukštesnio mokslo jam įkąsti nepavyko.

Tas mažas storas nykštukas labai domisi mano asmeniniu gyvenimu ir, sužinojęs, kad sugalvojau parduoti namą, savo prišnerkštame urvelyje, kuriame jis ant visų deda savo lytinį organą surengė tikrą stiliaus ir dizaino fiestą. Atvyko visi žinomiausi perkamiausi Lietuvos dizaineriai ir stilistai. Nebuvo tik Jazzu, Minedo, Jagelavičiūtės ir ponios Rožės. Ir visi pareiškė savo kompetentingą nuomonę apie mano namo stilių, dizainą, spalvas ir net klozetą.

Siekdamas gauti už savo namą kuo didesnę pinigų sumą, nusprendžiau su jumis visais pasidalinti ekspertų įžvalgomis ir komentarais. Jei norėsite pareikšti savo nuomonę, visada prašom.

Pradėsime nuo moterų.

Tokia Irma Gražulytė-Sadauskienė dar žinoma, kaip kaimo liberalo, kuris labai norėjo tapti Seimo nariu, o nepavykus ieškojo kluone balkio, sugyventinė. Gyvena medinėje bakūžėje, kažkur Varėnos miškuose, nepatikimi šaltiniai skelbia, kad iki šiol naudojasi išviete ir miesto viešąja pirtimi savaitgaliais. Neabejotina stiliaus ir dizaino specialistė, todėl labai nenorėtų, kad aš apsigyvenčiau kaimynystėje.

Labai norėčiau kaimo liberalo sugyventinę nuraminti. Tikrai nesikelsiu gyventi prie jos 50 kilometrų spinduliu, nes mane vemti verčia nuo oranžinės spalvos ir bandymo vieną turimą rankinę derinti prie plaukų. Be to mane pykina moterys dėvinčios juodas basanoškes prie susiraukšlėjusių Humana style timpų, o neplauti plaukai man atrodo labai neestetiškai. Net kai jie oranžinės spalvos. Nors galbūt taip yra dėl to, kad nesuprantu liberaliosios kaimo mados.

Nelabai man patinka ir rožinė spalva. Nors kita storo nykštuko dizaino fiestos dalyvė – Kristina Gabriolaitė-Kulkienė, ją, panašu dievina. Tikriausiai nuo pat gimimo, nes juk žinia, kad tada mergaites rengia rožiniais drabužėliais, o berniukus – žydrais.

Todėl šiai stiliaus specialistei kitos spalvos rėžia akį ir, panašu, sukelia paūmėjimus. Tikiuosi, laisvalaikiu nuo dizaino stiliaus fiestų, lankosi pas specialistą.

Urvelyje susirinkusios moterys (jei galima jas taip pavadinti) stebėjosi ne tik spalvomis. Štai Laura Colt, dirbanti „Studio Moderna“ (vien jau pavadinimas liudija, kad Laura puikiai išmano stilių, dizainą ir kitus svarbius dalykus, abstulbo nuo kainos.

Žinote, aš suprantu Laurą. Jei aš siųsčiau savo durnas nuotraukas į Danijos parduotuvę, tikėdamasis laimėti naujus batus, kaip kad darė Laura, tikriausiai 219 000 man taip pat atrodytų kaip Landsbergio marsiečiai. Bet, tikiuosi, Laura batus laimėjo ir galėjo už sutaupytą sumą padizaininti savo spinteles, prie kurių fotografavosi.

Dizainerė, stilistė Dovilė Tonkūnaitė labai stebėjosi mano virtuvės stiliumi ir klausė, kam kilo mintis ją taip įrengti.

Deja, turiu prisipažinti, jog esu prisidėjęs. Ir, žinoma, suprantu, kad mano virtuvės deriniai labai nemadingi ir nė iš tolo neprilygsta gepardo kailio ir kerzavų batų stiliui, kurį taip puikiai sau priderino Dovilė. Apskritai manau, kad Dovilės stiliukas iš viso prie virtuvės nedera. Aš tai bent jau moters su tokiu stiliumi į savo virtuvę per kilometrą neįleisčiau. Bet aš juk ne stilistas ir ne dizaineris.

Savo svarią nuomonę apie mano namų dizainą pareiškė ir man pagyrimus dalijo žinoma šios srities specialistė Agnė Staškevičiūtė.

Labai noriu jai padėkoti ir atsakyti tuo pačiu, Pasinaudosiu pačios Agnės neseniai FB profilyje paskelbtu linkėjimu, kurį Agnė tikriausiai gavo pasidariusi naują stilingą šukuoseną.

Savo nuomonę storo mažo nykštuko urvelyje pareiškė ir vyriškoji lytis (jei taip galima ją vadinti. Štai toks Feliksas Kutka iš kaimo kapelos „Merlin“ padugnėms būdingu stiliumi pasiguodė, kad jam akys varva.

Aš Feliksu tikiu, nes jis stiliovas bičas. O stiliovi ir dizainą suprantantys bičai, kuriems varva akys, visda turi rožinį firminį terningiuką ir dovanoja savo stiliovoms boboms spalvotus kaktusus iš Rimi už 0,99 cento. Nes svarbiausia ne kaina, o dizainas ir stilius. Ir tikros bobos tokius kaktusus tiesiog dievina. Kaip ir savo stiliovus bičus su rožiniais treningiukais

O štai konservatnikų stilistas Vytenis Petrusevičius uždavė labai juokingą klausimą

Tikriausiai prieš tai konsultavosi su savo draugais dizaineriais.

V.Petrusevičius (kairėje) ir neįvardyti jo draugai stilistai

Nors galbūt V.Petrusevičių stiliaus, dizaino ir kitais svarbiais gyvenimo klausimais konsultuoja tas, kuris sėdi aukštai, nes šis stilistas jam nuolankiai ir ištikimai tarnauja (ar ima procentus nuo surenkamų aukų, neskelbiama)

Fiestoje sudalyvavo ir Lietuvą kuriantis jaunuolis Gediminas Dilertas, kuris skelbiasi esąs projekto „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas. Kuriantį jaunuolį labai nustebino treniruoklis ir jis konstatavo, kad jį reikia vartoti „pachmui“.

Ne, mielas Gediminai, nevartoju treniruoklio tam reikalui, bet suprantu, kodėl klausiate. Nes žmonėms visada būna įdomūs dalykai, prie kurių jie gyvenime neprisilietę. Čia kalbu apie sportą, o treniruoklis su sportu susijęs. Jūs kadangi, su sportu, panašu, niekaip nesusijęs, tai ir esate panašus į treniruoklį, tiksliau dviratį ir todėl jūs tikriausiai tas panašumas nustebino. Tiesa, dviratį naudoti naudingiau nei jus, Gediminai.

Nors iš kuriančio jaunuolio FB anketos matyti, kad G.Dilertas yra jei ne dizaino, tai bent jau merginų specialistas. Ta prasme, fotografavimosi su merginomis. Nes merginos, kaip žinia, mėgsta fotografuotis prie automobilių. Ir dviračių.

Stilistė Ruta Bute pamatė mano name Viatka-Avtomat. Aš suprantu – kai kurie dalykai, pavyzdžiui, pirmoji ir vienintelė skalbimo mašina, kurią per savo gyvenimą įstengei nusipirkti ir kuri nebuvo automatinė, atmintyje išlieka ilgai. Taip ilgai, kad prisiminimais dalijiesi savo FB profilyje ir nuolat kliedi apie tą automatinę, kuriai pinigų neužteko.

Fiestoje apsilankė ir balkio kluone neradęs Dievo pašauktasis kaimo liberalas. Jis stiliaus ir dizaino nekomentavo. Tiesiog pasidalijo patirtimi, ką daro, prieš atvežiuojant pas jį storam nykštukui ar kokiam masiulininkui.

Pasidarė aiškiau, kodėl jo sugyventinė tik vieną oranžinę tašę turi. Visos gaunamos pašalpos. Natašai, pasirodo, sueina.

Na, ir žinoma, kokia fiesta be storojo nykštuko. Jis kaip visada žibėjo sąmoju.

Žinoma, mažas berniuk, iš kur pas vyrus gali būti peniai? Jie yra tik pas mažus berniukus, kurie gyvena su mažomis mergaitėmis ir savo mažus peniukus deda ant visų ir visiems į akis. Taip deda, kad net mažoms mergaitėms nelieka. Tada jos eina tapyti, groti ir užsiima kita sublimacijos forma.

Ir dar mezga kepurytes mažiems berniukams kartais. Kad jie atrodytų gražūs ir stilingi.

Nes tik labai stilingi ir prie meno bei dizaino proftechninių studijų metu prisilietę rašytojai žino, kas yra stilius, dizainas ir architektūra.

Žodžiu fiesta pavyko. Lauksiu dar ir būtinai papasakosiu.