Kodėl jie nori atimti Užgavėnes?

Autorius: Lidžita Kolosauskaitė Šaltinis: http://alkas.lt/2017/02/28/l-k... 2017-03-01 13:08:32, skaitė 4148, komentavo 1

Lidžita Kolosauskaitė | Facebook.com nuotr.

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos.

Juk kai pats neturi kuo pasigirti, vienintelė strategija lieka šmeižti kitą, kad tas atrodytų dar blogesnis.

Šią taktiką TS-LKD išnaudoja berods nuo partijos įkūrimo. Seniau nuolat dergėsi iš LSDP ir jiems beveik pavyko – tos partijos reitingai ir autoritetas nusmuko rekordiškai. Ir jie manė, kad to užteks. Kad tai jiems leis „paimti valdžią“, kurią neva teisėtai užkariavo dar 1991 m., tačiau… O siaube!

„Kvailas“ rinkėjas pasirinko dar kitą partiją, vis tiek ne juos!

Tai sukėlė neregėto masto pasipiktinimą tiek partiečių, tiek jiems lojalių visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų gretose. Visokie savukynai ir tapinai, kurie neva nešališki, nors jų veidaknygė tiesiog prikimšta nuotraukų su šios partijos elitu, ėmė lyg pasiutę šunys pulti bet kokią nors kiek su Ramūnu Karbauskiu susijusią idėją.

Iš pradžių jie viešai niekino vieną gražiausių gyvenviečių Lietuvoje, po to keikė tautinį kostiumą, o galų gale išvadino savo tautiečius antisemitais. Nenustebsiu, jei greitai ims reikalauti drausti lietuvių kalbą, nes gi Ramūnas Karbauskis ja šneka.

Žmogus, kuris visados paspardys gulintį. Bet niekados nedrįs kelti rankos prieš tą, kuris gali duoti atgal.

Apgailėtiniausia tai, kad jei panašią avariją padarytų kitas p. Tapinui artimas asmuo, jis vėl galėtų „perjungti kitą kanalą“, o jo sekėjai noriai postringautų, kad žmogaus be teismo nuteisti negalima ir kad visiems pasitaiko suklysti.

Ta prasme, įtakingi „visuomenininkai“ telkia „zombiukų“ armiją, kuri už kritišką mintį baudžiama banu arba – griežtesniais atvejais – pranešimais policijai, darbovietei, viešomis patyčiomis.

Ta „zombiukų armija“ yra tiek atpratusi nuo kritinio mąstymo, kad jų herojui pakėlus ranką daro tą patį. Jei jų herojus gatvėje spardys benamį, jie taip pat mielai prisijungs prie jo. Jei jis priglaus valkataujantį šunį, jie džiūgaus dėl jo gerumo ir galbūt patys paseks tokiu pavyzdžiu.

Dalis tų žmonių dar ryte perrenginėjo savo vaikus žydukais, o vakare jau piktinosi, kad tai – antisemitizmas.

Ir būtent tokia – nuo kritinio mąstymo atpratinta, klusti, herojais sekanti beprotė minia – yra pats pagrindinis tikslas, dar svarbesnis nei sunaikinti Karbauskį.

Nes kai jau žmonės bus galutinai atpratę vadovautis savo galva, tinkamą herojų pakišti nebus sunku.

Būtent todėl visuomenė vis dažniau ir dažniau vedama iš proto nesuderinamomis priešybėmis, tarkim, vyras gali būti ir vyru, ir moterimi, bet žydo negalima vadinti žydu. Berniukas gali nutarti būti mergaite, bet elgtis su mergaite kaip su mergaite yra diskriminacija.

Lygiai tas pats ir su Užgavėnėmis – joks sveiko proto vaikas po šventės nesugalvojo iš tikrųjų užmušti žydo, o joks sveiko proto suaugęs nepagalvojo, kad žydai yra blogesni už kitus žmones, bet… Visiškai dirbtinai sukuriamas skandalas ir žmonės nebegali daryti to, ką iki tol daug metų darė. Tai, kas atrodė normalu ir priimtina, staiga tampa nebepateisinama ir smerktina.

Lygiai kaip praeitis sovietmečiu.

Žmogus lyg beždžionė dresuojamas tuoj pat atsisakyti savo įsitikinimų ir perimti naujus – tų, kur geriau žino, o, jei reikia, tai tikėti vienu metu keliais nesuderinamais dalykais kaip kad pvz. Tapinas tiki žodžio laisve ir sankcijomis už ją.

Esant tokiai painiavai, žmogus tiesiog priverstas nustoti vadovautis savo patirtimi, protu, empirika. Realybė tampa atsieta nuo logikos, o vienintelis būdas ją suvokti – klausyti ir aklai pritarti tam, kas sakoma.

Štai kodėl jie nori atimti Užgavėnes. Kad mes eilinį kartą lyg kokios beždžionės atsisakytume tikėti savo protu. Bet vietoj to tikėtume jais.