Mano prisiminimai apie Vytautą Kernagį. Kaip velniai bijo kryžiaus, taip komunistai ir liberastai – Vyčio.

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2017-05-03 11:55:28, skaitė 3064, komentavo 1

Prieš 50 metų aš buvau liudininku, kaip komunistai bijojo Vyčio ženklo. Mokiausi tuo metu Vilniaus 23 vidurinėje mokykloje, kurios sporto aikštynų teritorijoje Seimas vėliau pasistatė savo viešbutį. Labai gera tais laikais tai buvo mokyklą. Turėjo ji kelis „ekstra“ klasės mokytojus: literatę Laimą Abraitytę ir chemikę Kiaušaitę, kelis pasaulinio lygio krepšininkus, turėjo dar „ekstra“ klasės mokinių ansamblį „Aisčiai“, kuriame dainavo Vytautas Kernagis. Jis mokėsi paralelinėje „B“ klasėje (aš „C“). Mokyklos direktoriaus pavaduotoja auklėjimo klausimams tuo metu buvo Lietuvos Kompartijos Centro komiteto skyriaus vedėjo Sigizmundo Šimkaus žmona, ji ir prižiūrėjo, kad iš mūsų augtų „komunizmo statytojų karta“. Labiausiai trukdė tam procesu „Aisčiai“, kurie grupės „The Animals“ dainai „The house of the rising sun“ lengva Kernagio ranka priklijavo Maironio žodžius apie „Pelėsiais ir kerpėm apaugusią Trakų pilį“.

Lemiamas smūgis „komunizmo statytojų rengimo procesui“ mokykloje buvo suduotas tuomet, kai Vytautas Kernagis į mokyklos koridorių įžengė prisisegęs Vyčio ženklą. Šimkuvienę ir visą kitą komunistų ir komjaunuolių mokyklos aktyvą ištiko stabligės priepuolis. Ar buvo jo pasekėjų negaliu dabar tvirtinti. Tarytum kažkas iš „B“ klasės, kuri buvo greta mūsiškės, irgi kartu su juo vaikščiojo prisisegęs Vytį. Po kurio laiko V.Kernagis buvo ištremtas į mūsų 10 C klasę, o po nepilnų mokslo metų (1968) buvimo „tremtyje“ jis buvo priverstas pereiti į vakarinę mokyklą. Išėdė jį šimkuvienės.

Prabėgo 50 metų, tarytum tapome nepriklausomi, tarytum demokratija pas mus, bet pasirodo, kad ne. Paaiškėjo, kad valdžioje pas mus sėdi tos pačios šimkuvienės, tik jų pavardės dabar kitos. Dabar jos vadinasi šimašiais ir skverneliais, bet išliko tos naujosios šimkuvienės tokios pačios, komunismo-liberalizmo velnių apsėstos, kurios Vyčio bijo, kaip velniai kryžiaus.

Tik įsivaizduokit, pastatys šie XXI amžiaus kernagiai vytį Lukiškių aikštėje! Taigi nuo tos Vyties ims bėgti šalin visi liberastai, sorošininkai ir kitokie iškrypėliai. Juk ta Vytis šiandieninėms šimkuvienėms neleis išauklėti belytės, betautės ir beprotės visuomenės, to naujojo liberastinio komunizmo statytojų. Baisu.

Pragiedruliai

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, nėra jokio aiškumo dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų užbaigimo iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo; Vyriausybės skirto finansavimo nepakanka net būtiniausiems aikštės sutvarkymo darbams užbaigti, o kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialui lėšų iš viso neskirta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad idėjai 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, pastatyti ir atidengti paminklą ,,Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti”, kuriame yra numatyta vieta tautos ir valstybės simboliui Vyčiui, pritarė visuomeninės patriotinės organizacijos.

Priimta rezoliucija, siekiant, kad iki 2018 m. vasario 16 d. būtų galutinai sutvarkyta Lukiškių aikštė Vilniuje ir pastatytas visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimo įamžinimo memorialas, Seimas prašo Vyriausybės skirti papildomų lėšų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams užbaigti iki 2018 m. vasario 16 d.; pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra.

Kartu Seimas ragina Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, bendradarbiaujant su Vyčio paramos fondu, operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su paminklo „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymu iki 2018 m. vasario 16 d.