Merkel bara Orbaną ir gąsdina Vengriją: Jūs negalite ignoruoti Teismo sprendimo dėl pabėgėlių. Orbanas atsako, kad tai ne „solidarumas“, o diktatūra
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-09-12 21:02:52, skaitė 841, komentavo 1
Šiandien Angela Merkel Vokietijos spaudos puslapiuose yra tas pats kas Šiaurės Korėjoje Kim Jong Unas, pasakoja Pi-news. Be visos Vokiečių spaudos „nibelungų ištikimybės“ ji neturėtų jokio proficito savo balanse kovojant už kanclerės postą ketvirtai kadencijai. Šiandien visa Vokietijos spauda angažuota Merkel. To dar nebuvo Vokietijos istorijoje. Šiai ant Vokietijos olimpo užkeltai matronai skiriami tik tokie epitetai: „Merkel reaguoja teisingai“, „Merkel siunčia aiškią žinią“, „Merkel laisvojo pasaulio lyderė“.
Antradienį ši „laisvojo pasaulio lyderė“ ir „pasiuntė aiškią žinią“ Vengrijai ir jos premjerui Viktorui Orbanui savo interviu dienraščiui „Berliner Zeitung”. Merkel pasakė: „Vengrijos, šalies įeinančios į ES, vyriausybė negali kalbėti, kad nesuinteresuota Europos teismo sprendimu dėl pabėgėlių perkėlimo.“
Jos žodžiais, iš 28 Europos valstybių tiktai trys-keturios valstybės atsisakė priimti pabėgėlius. Visos kitos pasirengusios dalyvauti perkėlimo mechanizme.
„Nepriimtina, kada viena vyriausybė sako, kad nesuinteresuota Europos teismo sprendimu“, - pasakė Angela Merkel.
Į žurnalisto klausimą, ar Vengrija turi išeiti iš ES, Merkel atsakė: Tai reiškia, kad mes palietėme fundamentalius sąjungos klausimus, nes man Europa-yra teisės sritis“.
Jos nuomone, šį klausimą reikės apsvarstyti Europos susitikimo metu spalio mėnesį.
Europos teismas atmetė Slovakijos ir Vengrijos skundus dėl Europos Tarybos sprendimo privalomai perkelti pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos. Teisėjai nutarė, kad mechanizmas yra proporcingas.
Penktadienį Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo valstybė tęs politinę kovą dėl ES sprendimo pakeitimo dėl pabėgėlių perkėlimo, o ES teismo nutarimą priėmė dėmėn.
Klaidingas Briuselio solidarumo supratimas
Europos bendrijos, kurioje gyvena 510 milijonų gyventojų, sienų gynimas, kas susilpninti migraciją į kontinentą, yra reikšmingas solidarumo pasireiškimas. Kai kurie eurokratai, Vengrijos vyriausybės nuomone, turi apie solidarumą iškreiptą supratimą.
„Mes nemanome, kad nacionalinės konstitucinės normos ir nacionalinis suverenitetas priklauso solidarumo klausimui“, - pasakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Briuselyje galvoja, kad viskas, ką jie deklaruoja kaip solidarumą, yra solidarumas“, tęsė jis. „Tai diktatas“.
Jo žodžiais, Briuselis bando įtikinti Europos piliečius, kad solidarumas reiškia migrantų priėmimą, dauguma kurių nelegaliai perėjo į ES teritoriją. Tai perdėta, švelniai kalbant.
ES teismas nutarė, kad migrantų paskirstymas yra „solidarumas“, todėl valstybės-narės privalo priimti migrantus pagal relokacijos schemą. Solidarumas – tai skirtinga koncepcija, bet tai ne juridinis terminas, ir neliečia pagrindinių tarptautinių sutarčių, kurios formuoja Europos Sąjungos pagrindą.
Vengrija, kaip solidarumo pavyzdį, nurodo šalies išlaidas jos sienos sustiprinimui, kas jai kainavo
883,2 milijonų eurų iš savo biudžeto. Šios priemonės buvo priimtos, kad apsisaugoti nuo nelegalaus sienos kirtimo. Ši siena apsaugojo Europą nuo šimtų tūkstančių nelegalių migrantų.
Vengrija prašė ES padengti pusę jos išlaidų. ES atsisakė. Europos komisijos atstovas Aleksandras Vintersteinas praeitą savaitę atsakė, kad „Mes nestatome tvorų ar barjerų prie išorės sienų“.
Europos komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris perskaitė solidarumo paskaitą: „Solidarumas-tai gatvė su dvipusiu eismu“
Kvotų ir perkėlimo sistema neveikia. Tie šimtai tūkstančiai žmonių, dėl sienų nesaugojimo, surengė riaušes Budapešto gatvėse 2015 metais, reikalaudami praleisti juos į Vokietiją be reikiamos patikros ir grubiai ignoruodami reikalavimus dėl prieglobsčio suteikimo, tiesiog nusėsti Vengrijoje.
Vengrijos vyriausybės nuomone, išplėstos kvotos tarnaus tik migraciją skatinančiu faktoriumi, kai milijonai dar laukia savo eilės, o tie milijonai – neįeina į kvotas – norės gyventi šalyje, kur jie nori patekti pirmiausiai. Tai Austrija arba Vokietija, ar kita Vakarų Europos valstybė.
Šaltiniai:
http://www.pi-news.net/was-waere-merkel-ohne-die-presse/
http://abouthungary.hu/blog/the-false-sense-of-solidarity-in-brussels/