Delfio „perliukai“: klaidinančia antrašte reklamuojama vasario 15-osios akcija

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: https://ltnacionalistas.wordpr... 2015-02-11 00:26:49, skaitė 4461, komentavo 1

Šiandien sisteminiame portale „Delfi“ pasirodė Pauliaus Garkausko straipsnis pavadinimu „Marginalai kelia galvas: fašistai ir socialistai taip pat panoro žygiuoti Laisvės alėja“, kuriame kalbama apie Giedriaus Grabausko, judėjimo „Vytis“ aktyvo bei kitų pažangių visuomenininkų vasario 15-ą organizuojamos akcijos dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Jau pats straipsnio pavadinimas yra visiškai klaidinantis ir siekiantis formuoti neigiamą, tikrovės neatitinkantį įvaizdį: esą mitingą organizuojantys „fašistai“ – šitaip Žilvino Razmino vadovaujamą nacionaldarbininkų judėjimą mėgina įvardyti ponas P. Garkauskas.

Su jokiu „fašizmu“, tikru ar išgalvotu, nacionaldarbininkai bei jų deklaruojamos idėjos neturi. Mes pasisakome už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, už tautinę Lietuvą, bet tai mes deklaruojame kaip griežtai šovinistiniam ir tautinę nesantaiką kurstančioms nacionalizmo formoms priešingą, su jomis nieko bendro neturinčią poziciją. Tuo pačiu mes esame ir už socializmą – už darbo žmonių valdžią, už socialinį teisingumą ir išsivadavimą iš teroristinės kapitalo diktatūros.

Jei fašizmu laikysime būtent centralizuotos valstybės apjungimą su privatinio kapitalo korporacijomis, tai tada tikraisiais fašistais galime laikyti būtent apie „laisvę“ ir „demokratiją“ rėkaujančius veikėjus, tame tarpe ir didžiuosius amerikoniškosios „laisvės“ imperijos garbintojus: tiek liberalkonservatorius, tiek ir „tautinius patriotus“.

Tai – tik mėginimas apšmeižti, sukiršinti ir diskredituoti sąmoningus, dorus ir kilnių tikslų siekiančius Lietuvos žmogus, vieningai stosiančius po bendra vėliava vasario 15-osios proteste.

Kita vertus, nors ir pilnas tendencingą ir neigiamą kontekstą formuojančių akcentų, šis P. Garkausko straipsnis yra savotiška reklama artėjančiai akcijai bei joje dalyvauti ketinantiems judėjimams, dėl ko galima ir savotiškai padėkoti.

Tuo tarpu – kaip ir galima tikėtis – vadinamieji „patriotai“, negalėdami pakęsti to, kad vis dėlto yra skirtingų pažiūrų ir politinių pozicijų judėjimų ir žmonių, nebijančių išreikšti jiems ir jų tikriesiems šeimininkams nepatinkančios nuomonės, ima subtiliai kalbėti apie fizinį smurtą.

Štai tekstas, kurį „šabloniškai“ platina kai kurie Tautininkų Sąjungos vadukai:

„ATSARGIAI: PROVOKACIJA! Nesumaišykite renginių, koloradinė provokacija bus vasario 15, o tautininkų eitynės Vasario 16-ąją! Nenoriu būti žiaurus pranašas, bet panašu, kad kauniečiai Razmino ir Paleckio koloradinius išgamas gali pasitikti akmenimis, Molotovo kokteiliais ir kitais smurtiniais veiksmais. Nesuklyskite ir vasario 15-ą neikite į Laisvės alėją! Susitiksime ten Vasario 16-ą!“

Žinoma, kas tiktai neina kartu su Vašingtono-Briuselio ašį įsimylėjusiais „tautiniais patriotais“, kas tik nori iškelti realias socialines problemas, realų Lietuvos nepriklausomybės netekimo faktą, o ne „švęsti“ neegzistuojančius „laimėjimus“ – tėra ir tegali būti tiktai „koloradu“, „kacapu“, „vatniku“ ar įsivaizduojamu „rusų agentu“ (kad ir kaip tai bebūtų atitrūkę nuo realybės).

Yra ir kita šio reikalo pusė: tikriausiai didelė dalis „patriotų“ trinte trina rankas žinodami, kad pažangiųjų patriotinių ir socialistinių jėgų akcija – bent jau šįkart – toli gražu savo skaitlingumu neprilygs vadinamosioms „tautinėms“ eisenoms; taip, faktas lieka faktu – šie veikėjai iš tiesų į gatves du kart į metus išveda nemažus skaičius žmonių, ką galima sieti su ilgamečiu šio judėjimo gyvavimu bei sėkmingai jo užimta konformistinio „patriotizmo“ niša.

Tačiau tai savaime nepasako dar nieko: iš esmės šiuos renginius galima laikyti konformistiniais, iš esmės niekaip nekeliančiais realių visuomenės gyvenimo aktualijų, bet tiktai „šventiniais“ – tokiais, į kuriuos susirenka nemažas skaičius tiek idėjinių dešiniųjų „patriotų“, tiek ir naivių žmogeliukų – ir kartu iš esmės pagarbina neegzistuojančią nepriklausomybę bei „pasidžiaugia“ neegzistuojančiais „laimėjimais“, kai realiai pati lietuvių tauta tik toliau ir temerdi jų garbinamoje santvarkoje.

Paprasčiau pasakius, jie niekaip nekelia ir neketina kelti protesto balso, kritikuoti esamą tvarką, bet tiktai užsiiminėti abstraktaus „tautiškumo“ šlovinimu.

Tuo tarpu tam, kad galėtų išsivystyti alternatyvus judėjimas, taip pat pretenduojantis į tautinį elementą, yra ir bus reikalingas ne tiktai didelis propagandinis bei organizacinis darbas, tačiau taip pat ir milžiniška valia bei drąsa toliau dirbant ir nepasiduodant įvairių landsberginių bei neo-landsberginių jėgų spaudimui.

Kai dėl „tarp eilučių“ esančių grasinimų smurtiniais veiksmais, tai, be abejo, dera tikėtis ir ruoštis galimoms provokacijoms. Privalome visiems artėjančios akcijos dalyviams pabrėžti, kad yra reikalingas budrumas, tvarkingas ir drausmingas elgesys ir nepasidavimas jokioms priešininkų provokacijoms.

Tik vieningai ir ryžtingai veikdami sugebėsime pasiekti savo tikslus.