Žmonijos valdymo arba globalizacijos paslaptys. Slaptoji alkoholio galia

Autorius: Pranas Valickas Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/02/slap... 2015-02-25 11:03:20, skaitė 7479, komentavo 1

Žmonijos valdymo arba globalizacijos paslaptys. Slaptoji alkoholio galia

Ištrauka apie alkoholį iš Konstantino Petrovo knygos „Žmonijos valdymo arba globalizacijso paslaptys“, 2 knyga, 13 priedas

Slaptoji alkoholio galia

(Rusios linksmybė yra girtavimas?)

"Slavams jokios higienos, jokio muilo, kad nusiplauti purvą.
Tiktai degtinė ir tabakas neribotais kiekiais.
O dar geriau išmokyti juos bendrauti gestais."

Adolfas Hitleris

„Rusios linksmybė yra girtavimas!
Negalime be jo gyventi.“

Rusijos krikštytojas Kijevo kunigaikštis Vladimiras - „Gražioji Saulelė“

Ar „Ivanai“ paseks „Čingačgukų“ pėdomis

„Prieš girtuoklį peilis nereikalingas
Jam truputėlį tik įpilk
Ir jau ką nori - tą su juo daryk!“

iš dainos

2005 metų rugpjūčio 5 dieną laikraštis „Moskovskij komsomolec“ atspausdino E.Majetnajos straipsnį „Antipedagoginė poema“, kuriame ji papasakojo kaip Krasnodaro krašto Dolžanskajos kaime trys 16-mečiai paaugliai kartu su savo pagyvenusia 56 metų mokytoja gėrė alkoholį, o po to visi trys savo mokytoją išprievartavo ir nužudė. Jie mokytojai buteliu daužė galvą tol kol ji nukraujavusi mirė…

Siaubingas atsitikimas… Bet ar vien tik «atsitikimas»? Juk kiek tragedijų, nors ir ne tokių klaikių, mūsų šalyje įvyksta kasdien. Ir visos vien dėl girtavimo.

Visi nuo vaikystės žino, kad gerti ir rūkyti kenksminga. Bet į klausimą: «Kodėl?» atsako ne visi. Mes atsakysime.

Alkoholis yra galingas žmonių pavergimo ginklas. Šio ginklo jėgą akivaizdžiai rodo Amerikos užkariavimas, kai atvykę užkariautojai kovojo su vietiniais gyventojais indėnais. Sveika psichika ir kartu su ja einanti nuojauta indėnus darė nenugalimus. Europiečiai atsivežė per amžius patikrintą ir gerai veikiantį «ugninį vandenį». Iš pradžių indėnus pripratino girtauti, o po to jiems įteikė degtinės varymo prietaisus kartu su instrukcijomis. Toliau įvykiai vystėsi sparčiai. «Čingačgukas» („Didžioji Gyvatė“) pralaimėjo «žaliajai gyvatei» (vynui, vertėjo patikslinimas). Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose indėnų likučius suvarytus į rezervatus rodo turistams.

Visiškai nesenas pavyzdys. Buvusį Rusijos prezidentą Jelciną nugirdė ir jis būdamas girtas pasirašinėjo kokius tik nori įsakus ir taip šalį ir mus visus (turimi omenyje rusai) atidavė vergijon.

Ne veltui L.Tolstojus rašė, kad «vynas žudo kūno sveikatą ir proto sugebėjimus, žlugdo šeimų gerovę ir kas baisiausia žudo žmonių dvasią ir palikuonis».

Liaudis seniai pastebėjo: «Išgersi vyno, prarasi protą», «Vynas protui ne draugas». (pavyzdžiui, yra lietuviška daina: «Gėriau gėriau pamečiau galvelę…» vertėjo pastaba). Juk ne veltui taip sakoma! Tačiau mūsų visuomenėje klesti «saikingo gėrimo teorija», t.y. mažais kiekiais gerti «sveika» ir t.t.

Išsiaiškinsime kaip fiziologiškai veikia alkoholis ir tuomet atsakysime į klausimus: Ką reiškia apgirtimas? Kodėl girtas nori miego? Kodėl kitą rytą dažniausiai nieko neatsimena? Kodėl išsiblaivius rytą kankina troškulys? Kodėl negalima girtai pastoti? Kodėl girtuoklius vadina mėlynanosiais? Kodėl išgėrusieji alkoholio pasijunta linksmi ir iš kur ta euforija?

Kraujagysles užkemšanti priemonė

«Išgerkime į jūsų sveikatą!»
dažniausiai sakomas tostas

Patekęs į kraują alkoholis pradeda veikti raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), kurie į audinius neša deguonį, o atgal anglies dvideginį.
Gerai žinoma, kad alkoholis yra gera nuriebalinimo priemonė. Normaliomis sąlygomis raudonųjų kraujo kūnelių paviršius padengtas plonu riebalų sluoksniu, kuris nuo trinties į kraujagyslių sieneles įsielektrina. Kiekvienas raudonasis kraujo kūnelis neša neigiamą elektros krūvį ir dėl to jie vienas kitą atstūminėja.

Patekęs į kraują spiritas nuplauna riebalų sluoksnį nuo raudonųjų kraujo kūnelių ir dėl to jie praranda elektros krūvį. Dėl to raudonieji kraujo kūneliai pradeda klijuotis vienas prie kito ir ima sudaryti didesnius rutuliukus. Procesas vystosi kaip ridenamas sniego rutulys — kuo daugiau išgeriama alkoholio, tuo didesni sulipusių raudonųjų kraujo kūnelių rutuliukai. Tuo tarpu kraujagyslių skersmuo lieka tas pats — smulkiausių kraujagyslių kapiliarų (smegenyse, akių tinklainėje ir kitur) skersmuo toks, kad per juos dažnai raudonieji kraujo kūneliai gali pralįsti tik po vieną. Ir tai trindamiesi į sieneles.

Savaime suprantama, kad kelių sulipusių raudonųjų kraujo kūnelių gumulėlis per kapiliarą praeiti negali. Gumulėlis judėdamas išsišakojančiomis ir smulkėjančiomis arterijomis galų gale pasiekia tokią vietą, kur jo skersmuo didesnis už kapiliaro ir jį užkemša. Todėl užkimštame kapiliare nutrūksta kraujotaka ir kapiliaro aprūpinami smegenų neuronai negauna deguonies. Gumulėlių forma būna netaisyklinga. Raudonojo kraujo kūnelio skersmuo yra apie 60 mikronų, o vidutiniškai į gumulėlius sulimpa po 200-500 raudonųjų kraujo kūnelių.

Pasitaiko ir didesnių gumulų — iki tūkstančio ir daugiau. Savaime suprantama, kad tokie trombai užkemša didesnes kraujagysles. Negaunantys maitinimo neuronai nutirpsta ir smegenų ląstelės miršta. Dėl deguonies trūkumo ima svaigti galva ir žmogus jaučia lyg ir nekaltą girtumą.

Kai apgirtęs žmogus užmiega, tai tasai miegas nėra toks kaip normalus fiziologinis miegas. Girto miegas — tai sąmonės netekimas dėl alkoholio sukelto smegenų deguonies bado. Kitaip sakant kūnui trūksta deguonies ir kad kūnas nemirtų prasideda apsauginė kūno reakcija — «miegas», nes miegant sulėtėja medžiagų apykaita ir todėl kūnui reikia mažiau deguonies.

Dėl to, kad sulipę raudonieji kraujo kūneliai užkemša kapiliarus, t.y. dėl kapiliarų trombozės, vyksta mikroinsultai ir smegenų ląstelės miršta. Kaip tik dėl to sutrinka trumpalaikė atmintis, nes pirmiausia miršta atminties ląstelės. Todėl per daug išgėrę kitą rytą nieko neatsimena. Taip pat darosi sunkiau įsiminti einamąją informaciją, nes yra pažeidimų neuronų struktūrose atsakingose už ilgalaikę atmintį.
Alkoholis yra ne kraujagysles plečiančioji priemonė, bet kraujagysles užkemšančioji priemonė!

Kieno mėlynos nosys?

1-as paveikslėlis
1-as paveikslėlis

Kraujagyslių susitraukinėjimas ir slėgio impulsai (pulsas) varo kraują, o trombai sudaro kliūtis dėl kurių trombo buvimo vietoje slėgio veikiamos smulkios kraujagyslės labai išsiplečia.

Kartais toks išsiplėtimas būna negrįžtamas — pertemptos arteriolių sienelės neatlaiko spaudimo ir atsiranda išvaržos (1 paveikslas) ir mikroinsultai. (Arteriolės yra pačios smulkiausios arterijų šakos, kurių spindžio skersmuo siekia iki 100 μm. Joms toliau šakojantis spindis siaurėja, sienelė plonėja ir jos pereina į kapiliarus. Arteriolių sienelės storiausiame viduriniame sluoksnyje vyrauja lygiųjų raumenų skaidulos, kurių tonusą valdo vegetacinė nervų sistema. Arteriolėse labai sumažėja kraujo tėkmės greitis ir padidėja spaudimas. Vertėjo paaiškinimas)

Tie mikroinsultai lengvai matomi — tai paraudusios nosys, ausys, skruostai ir kitos kūno dalys. Iš čia kilo ir posakis — „girtuoklis mėlynanosis“. Raudona nosis liudija, kad yra pažeistos smulkiausios nosies arterijos — arteriolės. Lygiai tokie patys kraujagyslių pažeidimai atsiranda ir vidaus organuose ir kuo geriau vidaus organas aprūpinamas krauju, tuo daugiau jame yra pažeistų arteriolių. O geriausiai, gausiausiai krauju aprūpinamos labiausiai gyvybiškai reikalingos kūno dalys. Išgėrus alkoholio atsirandantį apsvaigimą ir pakilią būseną daugelis tyrinėtojų priskiria tam pačiam deguonies badui (lotyniškai medikai sako hipoksija. Vertėjo pastaba). Pradinei deguonies bado stadijai būdinga pakili nuotaika — euforija.

Mirtis aerostate

1875 metų balandžio 15 dieną aerostate „Zenit“ įvyko tragedija. Įgula buvo trys žmonės. Septynių kilometrų aukštyje įgulos vadas Tisanje tarėsi su bendrakeleiviais kilti aukščiau ar ne. Nutarė kilti. Tisanjė išmetė kelis smėlio maišus ir aerostatas ėmė sparčiai kilti. Visų savijauta buvo pakili, džiaugsminga. «Niekada man nebuvo taip gera» – vėliau pasakojo Tisanjė.

«Jaučiau kaip ima miegas. Lengvas, malonus, be sapnų». Neįprasta savijauta patyrusiam aeronautui sukėlė nerimą ir jis jau prarasdamas sąmonę spėjo atsukti deguonies prietaiso čiaupą.

Atsibudo po valandos. Labai skaudėjo galvą. Pabandė pasijudinti. Kūnas neklausė, labai sunkiai pakėlė ranką. Didžiulių pastangų dėka jis pakilo ir priėjo prie draugų. Abu gulėjo be sąmonės, o veiduose be gyvybės ženklų buvo sustingusi keista šypsena. Deguonies prietaisai buvo neliesti. Mirusiųjų veiduose sustingusi laiminga šypsena sukėlė siaubą net visko patyrusiam drąsiam aeronautui Tisanjė.

Jam vis dėl to pavyko nusileisti. Energinga gydytojų pagalba padėjo jam išgyventi. Jo draugai žuvo.
Skrydžio amžininkams «Zenito» tragedija buvo paslaptinga. Dabar, kai skraidymas aukštai tapo kasdienybe, jokios paslapties neliko. Aeronautai buvo įsitikinę, kad deguonies trūkumą pajus ir spės įsijungti deguonies prietaisus. Čia buvo jų klaida.

Dabar jau gerai ištirta ką žmogus jaučia įvairiuose aukščiuose. Keturių kilometrų aukštyje žmogus jaučia silpnumą ir galvos svaigimą. Bet koks net ir nesunkus darbas labai greitai nuvargina. Toliau didėjant aukščiui nemalonūs pojūčiai dingsta. Žmogus jaučiasi gerai, linksmas, nuotaika pakili. Tačiau užtenka tik įtempti jėgas ar staigiai kažką padaryti ir žmogus praranda sąmonę. O apie 8 kilometrų aukštį žinynuose rašoma — «gresia mirtis». Vėliau pavyko nustatyti, kad Tisanjė ir jo draugai buvo pasiekę 8600 metrų aukštį.

Įdomiausia, kad pats žmogus negali pastebėti nenormalaus kūno darbo, kurį sukelia aukštis. Negana to, kuo aukščiau pakyla ir kuo sąmonė labiau gęsta, tuo geriau jaučiasi ir ramiau elgiasi. Jei jam pasakytum, kad jis nesuvokia savo padėties, tai jis ima tvirtinti atvirkščiai.

Mirtinos linksmybės

«Fedia ėda degtinę su ridiku,
o degtinė su ridiku ėda Fedią
»
rusų patarlė

Deguonies bado sukelta būsena labai primena apsvaigimą nuo alkoholio. Žmogus lygiai taip pat pervertina savo jėgas (girtam jūra iki kelių), tokia pati pakili džiaugsminga nuotaika ir nesugebėjimas teisingai įvertinti savo veiksmų. Visi pojūčiai tokie patys. Tik deguonies trūkumą sukelia ne jo nebuvimas ore, bet apsunkintas jo pristatymas į kūno ląsteles. O deguonies pristatymo apsunkinimą sukelia sutrikusi kraujotaka.

Taigi, išgėrus alkoholio linksmumą sukelia deguonies trūkumas. O deguonies trūkumas atsiranda dėl raudonųjų kraujo kūnelių sulipimo ir pačių smulkiausių kraujagyslių — kapiliarų užsikimšimo arba trombozės (taip sako gydytojai. Vertėjo pastaba). Vadinasi, kad išgėręs alkoholio pajustum malonumą, būtina sukelti kraujagyslių trombozę. Bet dėl jos visada numiršta tos kūno ląstelės kurios negauna deguonies. Iš to seka svarbiausia išvada: NEKENKSMINGŲ ALKOHOLIO DOZIŲ VISAI NEBŪNA! Bet kuri «dozė» smogia «dozuojantį» smūgį smegenims.
Smegenų atsistatymas (o yra ir negrįžtamų procesų) išgėrus butelį alaus (500 gramų), šampano taurę (200-250 gramų), degtinės (100 gramų) esant palankioms sąlygoms gali trukti iki 2-3 metų!

Kas šlapinasi savo smegenimis

Pagirios tai ne kas kita, o tik dėl sutrikusios kraujotakos žuvusiųjų neuronų šalinimas iš smegenų. Kūnas šalina žuvusias ląsteles ir dėl to skauda galvą.

Žuvusioms ląstelėms šalinti smegenų žievėje padidėja skysčio kiekis ir jo slėgis — smegenys praplaunamos tiesiogine to žodžio prasme. Būtent dėl to ryte kankina troškulys, nes kūnui reikalingas papildomas kiekis skysčio. Gėrusieji alkoholį iš vakaro, ryte išsiusioja savo smegenis. Tai patvirtina specialistai medikai. Ne visi žino, kad girtuoklio smegenų žievė anot patologoanatomų yra panaši į kandžių sukapotą veltinį.
Tokiu būdu bet koks išgertas alkoholio kiekis turi įtaką smegenų galimybėms, ardo jų sandarą.

Įvairios rūšies ekstrasensorinės galimybės, nuojauta, kurias kiekvienas žmogus gauna gimdamas lieka nepanaudotos dėl alkoholio poveikio, nes alkoholis ardydamas smegenis blokuoja normalias žmogaus galimybes. Ne veltui Pasaulio Sveikatos Organizacija alkoholį priskiria prie narkotikų.

Aukščiau aprašytas alkoholio poveikis kraujagyslėms pasireiškia ne tik smegenyse. Alkoholis vienodai kraujagysles veikia ir kitose kūno dalyse. Žuvusių ląstelių skaičius priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir gėrimo stiprumo. Kuo daugiau į kūną patenka etilo spirito, tuo daugiau žūsta ląstelių. Pakitimai vykstantys kūne dėl alkoholio poveikio yra labai panašūs į traumos sukeliamą poveikį.

Taisono sumuštiniai

Taisonas — žymus amerikiečių boksininkas. Jis pasižymėjo tuo, kad savo priešininkus ringe sumušdavo taip, jog juos po to vadindavo Taisono sumuštiniais. Sumuštos vietos mėlynė yra daugelio smulkių kraujagyslių sužeidimas ir dėl to atsiranda kraujosruva. Kraujotakos pažeidimas sumušimo vietoje irgi sukelia dalies ląstelių mirtį. Žmogus «praleidęs» taurelę alkoholio (čia autorius daro užuominą į praleistą boksininko smūgį. Vertėjo pastaba) irgi yra savotiškai sužeistas. Tik sužeidimas tolygiai paskleistas po visą kūną, o sveikstant visame kūne vietoj mirusių ląstelių susidaro randai. Alkoholio pažeistų vietų gijimas trunka apie tris savaites panašiai kaip ir mėlynės gijimas.

Bendrai ką galima pasakyti apie žmogaus sveikimą po išgertos taurelės alkoholio? Apie pasveikimą galima sakyti tik tiek, kad visos žuvusios ląstelės jau pašalintos, o jų vietoje susidarė jungiamojo audinio randai. Tačiau pačios ląstelės mirė ir dalis jų niekada nebus pakeista naujomis.

Tarp negrįžtamai žuvusių yra neuronai. Tai yra po kiekvienos taurės vyno ar šampano, taurelės degtinės ar bokalo alaus žmogus neišvengiamai darosi negrįžtamai kvailesnis. Šitas procesas vyksta nepastebimai pačiam geriančiam žmogui. Po kiekvieno išgėrimo žmogus praranda kažkokią dalį žinių, nes žūsta smegenų ląstelės-neuronai ir žmogus jau negali naudotis prarastomis žiniomis. Bet todėl, kad žmogus neatsimena ką prarado, jis nepastebi savo degradacijos. Tačiau, anksčiau ar vėliau tą labai gerai pastebi giminaičiai, bendradarbiai, mokiniai, gydytojai ir kiti.

Labai įdomius rezultatus gavo amerikiečiai stebėdami kaip alkoholis veikia skrandžio sieneles. Bandyme dalyvavo grupė sveikų žmonių. Visi prarijo miniatiūrinį įtaisą, per kurį gydytojai televizoriaus ekrane matė tiriamųjų skrandžių sieneles. Tyrime dalyvavo devyniolika asmenų. Visi išgėrė po 200 gramų viskio. Praėjus kelioms minutėms po to kai išgėrė viskį visų tiriamųjų skrandžių sienelių gleivinės paraudo. Po valandos pas visus skrandžio sienelėse atsirado kraujuojančios žaizdelės, o po poros valandų gleivinė pasidengė pūlingomis išskyromis. Visų tiriamųjų skrandžiuose vyko lygiai toks pats procesas. O tai reiškia, kad tas pats vyksta kiekvieno žmogaus skrandyje, jei jis ant tuščio skrandžio išgeria stipraus alkoholio.

Alkoholis sukeldamas smulkių kraujagyslių užsikimšimą žudo ląsteles visame kūne. Smegenyse mažėja nervinių ląstelių skaičius ir mažėja smegenų tūris, atrofuojasi kepenys, lytiniai organai, silpnėja širdies raumuo ir t.t. Nėra tokios kūno dalies, kuri dėl alkoholio poveikio nepatirtų degeneracijos.

Iš visų alkoholinių nuodų patys pavojingiausi yra alus ir šampanas. Būtent nuo jų prasideda judėjimas nuožulniąja plokštuma žemyn. Be jų praktiškai būtų beveik neįmanoma į girtavimo liūną įtraukti moteris ir vaikus. Juk vaikas degtinės gerti nepradės — šlykštu. O saldų vyną gerti malonu. Todėl bažnyčia per švenčiausiąjį sakramentą nuo pat vaikystės rodo pavyzdį kad reikia išgerti. Tasai švenčiausiasis sakramentas vadinasi „kagoras“. Patys pavojingiausi visuomenei yra «kultūringai geriantieji».

Būtent jie, kalbėdami apie teigiamą alkoholio poveikį, visuomenėje platina alkoholinę narkotizaciją.

Alkoholio klastą sustiprina tai, kad jauno žmogaus kūnas turi didžiulę kapiliarų atsargą (maždaug 10 kartų). Tai yra naudojami tik apie 10% visų kapiliarų. Todėl alkoholio sukeliami kraujotakos sutrikimai jauniems žmonėms pasireiškia žymiai silpniau nei vyresniems. Tačiau laikui bėgant kapiliarų «atsargos» pamažu išsenka ir apsinuodijimo alkoholiu pasekmės tampa žymiai rimtesnės. Geriant tiek kaip geriama dabar «vidutiniškai» geriantis vyras rimtus sveikatos sutrikimus pradeda jausti sulaukęs 30 metų. Dažniausiai tai skrandžio, kepenų, širdies ir kraujagyslių sistemos, nervų ligos ir lytinis nepakankamumas. Ligos gali būti pačios netikėčiausios — alkoholio poveikis yra universalus, t.y. jis kenkia visiems kūno organams.

2005 metais rugpjūčio 5 dieną laikraštis „Moskovskij komsomolec“ parašė žinutę, kad «10 milijonų jaunų Rusijos gyventojų (6 milijonai moterų ir 4 milijonai vyrų) yra nevaisingi».

Girtavimą skatina «įsišaknijęs paprotys» aplaistyti kiekvieną nors kiek reikšmingesnį įvykį. O kodėl toks paprotys «įsigalėjo»? Juk pati savaime skrenda tik raganos šluota. Štai jums dar vienas bestruktūrinio valdymo pavyzdys. Žmogus pamažu pradeda ieškoti ir išsigalvoti vis naujų dingsčių išgerti. Apie tai poetas Maršakas rašė:

«Norintys išgerti randa tokias progas
Pakasynos, susitikimas, šventė, išleistuvės
Krikštynos, vestuvės ir skyrybos,
Šaltis, medžioklė, Naujieji metai,
Pasveikimas, įkurtuvės
Liūdesys, atgaila, linksmybės,
Sėkmė, apdovanojimas, naujos pareigos.
Ir be jokių priežasčių!»

(Maršakas poetas, todėl pas jį posmas surimuotas. Aš išverčiau pažodžiui.)

Tokio bestruktūrinio valdymo arba «kultūringo gėrimo» pasekmės — «kas dešimtas vyras Rusijoje yra girtuoklis». Apie tai 2008.05.14 laikraštyje „Argumenty i fakty“ rašė Rusijos Mokslų Akademijos „Strateginės rizikos grupės“ vadovė Darja Chalturina.

Alaus „kastratai“

Mūsų visuomenei primesta kultūra skatina paauglius beprasmiškai mėgdžioti suaugusiųjų ydas. Paaugliai mėgdžiodami suaugusiųjų kenksmingus įpročius stengiasi vieni prieš kitus atrodyti šaunesni ir labiau suaugę. Taip paaugliai įpranta vartoti visokius svaigalus, o tarp jų ir alkoholį. Bet paauglystėje kūnas dar nėra visiškai užaugęs ir ne visos kūno struktūros yra iki galo susiformavusios. Todėl paauglystėje labai greitai atsiranda priklausomybė nuo alkoholio. Kadangi alkoholis žeidžia visas kūno dalis, tai dar nespėjusios užaugti ir susiformuoti kūno dalys nukenčia labiausiai. Kai kurios genetinės programos iki galo taip ir neįvykdomos. Be to girtavimas paauglystėje trukdo susidaryti teisingai lytinei orientacijai. Paaugliai anksti pradėję gerti alų ir kasdien išgeriantys maždaug po du litrus sulaukę 15-16 metų pradeda vystytis pagal «eunucho» tipą — griaučiai, riebalų sluoksnis, kūno plaukuotumas vystosi pagal moterišką programą; taip pat atsilieka ir sėklidžių augimas, o taip pat vidaus sekrecijos liaukų vystymasis. Dėl to hormonų santykis yra artimas moteriškajam, o ne vyriškam tipui. (eunuchas — vaikystėje iškastruotas suaugęs vyras. Vertėjo pastaba.)

Yra tęsinys

Likusią vertimo dalį galite peržiūrėti PDF formatu, atsisiuntę žemiau patalpintą nuorodą:   Slaptoji vyno jėga (ištrauka iš K. Petrovo knygos)

Visa knyga "Žmonijos valdymo arba globalizacijos paslaptys" originalo kalba: atsisiųsti skirtingais formatais / skaityti internete 1-ą knygą (apie valdymą), 2-ą knygą (priedai)

Sarmatai