Informacinė dieta. Kaip ir kokiu tikslu riboti srautą

Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/informa... 2018-03-31 11:51:35, skaitė 667, komentavo 1

Pakalbėkime apie tai, kaip nepasiklysti informacijos okeane. Kaip teisingai dirbti su duomenimis, filtruoti tik tai, kas reikalinga ir atmesti viską, kas nenaudinga ir apkrauna smegenis? Ar yra būdų išvengti informacijos perdozavimo? Drauge paieškokime atsakymų į šiuos klausimus.

Mūsų amžininkai per dieną suvartoja gerokai daugiau informacijos, nei ankstesnės kartos suvartodavo per mėnesį ar netgi metus. Iš vienos pusės tai atrodo patraukliai – visa pasaulio informacija po ranka, pasiimk, ko tau reikia… O iš kitos pusės prasideda tikras apsinuodijimas nesuvirškintais duomenimis. Smarkiai užterštas organizmas kažkuriuo momentu paprasčiausiai nustoja normaliai priimti informaciją. Gindamasis nuo susinaikinimo.

Kaip dažnai šiuolaikinis žmogus sužino kažką naujo? Mažiausiai 3-5 kartus per dieną – tiesiog peržiūrėdamas socialinių tinklų naujienų srautą. Ten viskas, žinoma, labai „naudinga“: kažkas įsigijo madingos veislės šuniuką, kažkas parašė apie globalinį atšilimą. Atrodytų, visiškai nekalti žodžiai ir paveiksliukai, kas čia tokio? Tačiau mes ir patys nesuprantame, kiek laiko prarandame visiškai nereikalingiems dalykams. Negana to, dar ir nešiojamės visa tai galvoje, kartas nuo karto iš naujo grįždami prie detalių. Pridėkite prie to negatyvo bangas, atplūstančias iš to paties socialinio tinklo ir pasaulinio masto informacinių šiukšlių sankaupos – televizoriaus. Visa tai absoliučiai nevirškinami produktai, kurie dar ir kenkia.

Ir netgi tie narsuoliai, kurie didvyriškai ištrynė Feisbuko anketas, vis tiek gauna savo šiukšlių dozę. Vien jau dėl to, kad gyvena sociume, tarp reklaminių skydų, atsitiktinių pokalbių, laikraščių, knygų. Reikia būti ypatingai atspariam ir itin stipriai savimi pasitikėti, kad nepakliūtum į svetimų informacinių sferų įtaką.

Kada reikalinga informacinė dieta – požymiai

Kaip suprasti, kad informacijos per daug, kad nebespėjate jos suvokti ir teisingai suvirškinti? Yra keli svarbiausi faktoriai:

Didelis nuovargis vakare, kartais lydimas galvos skausmų ar nemigos. Turime galvoje ne tą atvejį, kai žmogus visą dieną sunkiai dirbo fiziškai ir vakare nebepastovi. Dieną jis lyg ir nieko ypatingo neveikė, sėdėjo ofise, bendravo, skaitė. O vakare nebeturi jėgų. Plius begalinis išgirstų ar perskaitytų naujienų video klipas galvoje;

Nerimo jausmas po ilgos informacinės izoliacijos. Kalba eina ne apie mėnesį ar net savaitę, o apie elementarią valandą, kol pasikrovė išmanaus telefono baterija. O ką, jei per tą laiką kažkas kažką įdomaus parašė? Ką pražiopsojau? Vietos, kur negaudo interneto, pavirsta informaciniams narkomanams tikra kančia. Ir tai labai rimtas požymis, kad laikas kreiptis į specialistus;

Pastovus vis naujos ir naujos informacijos poreikis. Štai pasirodė nauja paskaita, aš būtinai privalau ją nusipirkti ir išnagrinėti. Ten tiksliai bus kažkas naujo. Juo labiau, kad ekspertas patikimas, aš iš jo jau milijoną metų mokausi ir milijoną paskaitų išklausiau. O dar štai šitą reikia suspėti. Ir va tą perskaityti. Galiausiai nė viena iš tų paskaitų, nė vienas perskaitytas straipsnis smegenų nepasiekia, visi pradėti darbai metami pusiaukelėje, lieka tik nepasitenkinimas savimi ir savigrauža. Ypač tai pasakytina apie užkietėjusius perfekcionistus;

Nesugebėjimas atsipalaiduoti. Informaciniu šlamštu užsivertęs žmogus nesugeba net sekundei sustabdyti minčių srauto galvoje. Tokiems žmonėms nerealu medituoti, ilsėtis, praktikuoti kokias nors atsipalaidavimo technikas. Kad tai galėtų, jie turi sustabdyti nesiliaujantį informacijos virškinimo ir apmąstymo procesą. O jeigu žmogus perkrautas, to padaryti praktiškai neįmanoma;

Gyvo emocinio bendravimo apribojimas ar apskritai jo nebuvimas. Kada paskutinį kartą sėdėjote su artimu žmogumi kavinėje be nuolatinio žvilgčiojimo į telefoną? Kada žvelgėte į akis, nuoširdžiai šypsojotės, džiaugėtės šviežiai sumaltos kavos skoniu ir traškančių bandelių aromatu? Toks jausmas, kad tai buvo ne mažiau kaip prieš šimtą metų. Netgi jei yra priverstas susitikti su kažkuo gyvai, informacija perkrautas žmogus nesugeba pabūti čia ir dabar. Jis gyvena savo mintyse, neretai pakankamai niūriose. Ir nežino, kad yra kitas pasaulis, didžiulis, tikras, pilnas stebuklų.

Jeigu jums tinka kažkurie iš šių punktų, dar nereiškia, kad laikas viską mesti ir ieškoti internete vaistų nuo informacinės perkrovos. Sustokite. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Nusišypsokite savo atspindžiui veidrodyje. Užbaikite skaityti straipsnį ir išjunkite kompiuterį arba uždarykite naršyklę telefone. Ir išeikite į gryną orą. Pasivaikščiokite gamtoje. Pajauskite seniai užmirštus kvapus ir garsus. Juk tai išties malonu, tiesa? Ir kas galėjo pagalvoti, kad viskas taip paprasta?

Kovos su informacine perkrova taisyklės

Iškart sakau: kalba šiame straipsnyje eina apie grynai „buitinį“ informacijos vartojimą. Pamėginkime susikurti taisykles – ką būtina įsileisti į save, o ką – negailestingai atsijoti.

Išjunkite televizorių. Daug pasiekę žmonės televizoriaus nežiūri, tai visiems žinomas faktas. Ir visai ne dėl to, kad neturi kada. Tiesiog gaila laiko ir jėgų tuščiam, beprasmiškam užsiėmimui ir visiškai nereikalingų, jokios naudos neduodančių duomenų įsisavinimui. Sakykite, ar labai svarbi jums kažkokia avarija Mozambike? Asmeniškai man – visiškai nesvarbi. O juk tiek daug žmonių pergyvena, gadinasi nervus, teršiasi smegenis? Kuriems galams?

Atsisakykite nereikalingų naujienų srauto. Jei prenumeruojate tūkstantį pačių įvairiausių tinklapių ir naujienlaiškių, jūsų pašto dėžutė ir RSS skaityklė tikriausiai panašios į sąvartyną. Ir štai prisėdate tikrinti naujienų, galite skirti tam 5 minutes, o ten viskas taip įdomu. Po trijų valandų susigriebiate, kad jau laikas pietauti, kad prisirankiojote kalną iš esmės visiškai nereikalingos informacijos ir nieko naudingo šiandien kol kas dar nenuveikėte.

Sakykite „Ne“ šiuo momentu neaktualioms pagundoms. Eiliniai kažko mokantys kursai, į kuriuos einate dėl kompanijos ar dėl to, kad „žmogus geras, nepatogu atsisakyti“. Ar tiesiog labai pigiai kainuoja. Kokia nors akcija ar išpardavimas. Rezultatas – nieko nespėjate, kalnas neįsisavintos informacijos ir savigrauža. Jums šito reikia?

Griežtai ir aiškiai planuokite reikalus. Geriausia – kelis metus į priekį. Tada bus paprasčiau filtruoti visa tai, kas šiuo konkrečiu momentu neįsipaišo į jūsų saviugdos koncepciją. O visa kita – lauk. Galbūt kada nors, kitą kartą, bet ne dabar. Ir nervus išsaugosite, ir pinigų sutaupysite.

Kartas nuo karto surenkite sau „informacines atostogas“. Jų metu nesilankykite internete, neskaitykite knygų ir spaudos. Nesivelkite į paskalas ar aptarinėjimus. Tiesiog mėgaukitės vienuma, artimu bendravimu su šeima ar džiaukitės gamta. Visiškai greitai jums beliks tik vienas klausimas: kodėl aš to niekad nedarydavau anksčiau?

Vienas lauke ne karys?

Neverta, žinoma, idealizuoti ir „romantiško“ robinzono, atsidūrusio negyvenamoje saloje, gyvenimo. Jis neturėjo knygų ir televizoriaus, tačiau vargu ar kam patiktų paversti gyvenimo prasme bazinių instinktų tenkinimą. Žmogus – protinga būtybė, intelektuali. Svarbiausia – naudoti intelektą naudingai, o ne šiaip „augintis raumenis“ vien dėl pačių raumenų kaip sporto salėje. Kam to reikia? Žavėtis tokiais išpūstais „intelektualiniais raumenimis“ gali nebent nesubrendusios jauniklės-idealistės. Bet ir tai tik kol jaunos ir dar nepraėjo pirmasis susižavėjimas. O toliau gyvenimas sudėlios visus taškus ant „i“. Dažniausiai ne nieko doro nenuveikusių proto bokštų naudai.

Kokia išeitis? Suprantama, kad bandyti surasti sau tinkamą balansą. Jį sudaro:

Sugebėjimas atsiriboti nuo nereikalingos informacijos ir ją filtruoti;
Periodiška informacinė detoksikacija;
Kruopšti darbui ir veiklai reikalingos informacijos atranka;
Tiesioginis gautų žinių panaudojimas praktikoje. Sugebėjimas paversti didžiulę informacijos masę konkrečiais įgūdžiais ir sugebėjimais.

Ne visa, žinoma, informacija mums reikalinga grynai praktiniais tikslais. Romanus ar knygas skaitome širdies atgaivai, kad pailsėtume, atsipalaiduotume. Bet nereikia painioti mokymosi, darbo ir poilsio. Kai šie dalykai supainiojami, o paskui reikalaujama pagyrimo, atseit, va, koks aš apsiskaitęs. Geriau sąžiningai sau prisipažinti: taip, dabar aš pramogauju. Ir nieko blogo tame nėra, ilsėtis bei pramogauti irgi būtina. Tik be saviapgaulės.

Nuoširdžiai linkiu jums sąmoningo, ryškaus ir gražaus gyvenimo. Vartokite tik kokybišką ir reikalingą informaciją, mėgaukitės kiekvienu momentu ir būkite laimingi.