Konservatinis pedoliberastas Ž. Pavilionis sugėdino krivį Vaiškūną: "Man, katalikui, yra skaudu, kai mano Dievą niekina"

Autorius: Žygimantas Pavilionis Šaltinis: https://www.delfi.lt/news/ring... 2018-06-29 22:52:31, skaitė 893, komentavo 4

Buvęs ar esamas Tautininkų sąjungos narys ir politikas, dabar prisistatantis kaip „Romuvos“ vaidila, Jonas Vaiškūnas, viešai propaguodamas darną ir skalsą dialoge su kitaip manančiais, savo oponentus daužo ad hominem argumentais, pats taip ir neparodydamas elementaraus dialogo korektiškumo.

J. Vaiškūnas prezidentės pasveikinimą Maltos ordinui Šv. Jono Krikštytojo iškilmių proga pavadino kaip pasveikinimą kryžiuočiams. Ką tuo norima pasakyti? Kviečiamas naujas Žalgirio mūšis prieš Vakarus? Tokie palyginimai tik sustiprina nuogąstavimus apie šių „šventikų“ agresyvumą ir politinį angažuotumą saviems kandidatams į prezidentus.

Atsižvelgdamas į J. Vaiškūno teiginius, atkartosiu kai kurias mintis, kurias norėjau akcentuoti pirmajame straipsnyje.

Svarbiausia mano tezė yra ta, jog baltų pasaulėjauta mums svarbi, ji gali turėti vietos žmonių širdyse ir protuose, tačiau šiandien daugelyje mūsų ši pasaulėjauta yra tvirtai suaugusi su krikščioniškąja. Noriu pabrėžti, kad kaltinimai, jog aš prieštarauju žmogaus teisei turėti savo įsitikinimus ir laisvai išpažinti savo tikėjimą, yra neteisingi. Tačiau man abejones kelia pati organizacija, save vadinanti „Romuva“, kurią net kai kurie patys romuviečiai yra pavadinę sekta. Organizacija, kuri išskirtinai garbindama Ramūną Karbauskį ir valstiečius, panašu, antikonstituciniu būdu siekia gauti valstybės pripažinimą, kaip vienintelė senovės baltams atstovaujanti organizacija, t. y. monopolizuoti senojo tikėjimo idėjas.

1. Neturėjau didelio noro landžioti po baltų ir lietuvių dievų faktus bei jų interpretacijas, tačiau buvau priverstas tai daryti, kad argumentuotai įrodyčiau, jog „Romuva“ pati pasimetusi tarp trijų pušų. Siekiau pabrėžti, kad kai „Romuvos“ nariai sako (o jie tai sako viešai), jog jie išpažįsta pirmapradę baltų religiją, nepasako tiesos, ir tą patvirtino pats J. Vaiškūnas. Jis patvirtina, jog jie išpažįsta vėlesnį, daugiadievį pasaulį. Kaip ir minėjau, žinoma, kiekvienas yra laisvas išpažinti ką tik nori, tiesiog man, kaip tikinčiam žmogui, norėtųsi suprasti, kokio ar kokių dievų pasekėjai jie yra. Deja, jei tai sunkiai supranta patys romuviečiai, kitiems suprasti dar sunkiau. Dar kita problema, kad ir ši daugiadievystė nėra nei logiškai, nei moksliškai rekonstruojama, nes trūksta duomenų ir visi rimtesni religijotyrininkai tai pripažįsta. „Romuvos“ ideologines problemas gilina ir tai, kad tarp jų tikėjimo rūmų plytų eklektiškai įmūryti ir induistiniai tekstai, adaptuoti naujųjų krivių ir vaidilų. Mano manymu, baltų pasaulėjauta, paveldas yra per daug taurus ir svarbus tautai dalykas, todėl Seimo nutarimu pripažinti, kad „Romuva“, kurdama neautentišką šventos baltų pasaulėjautos atmainą, yra oficiali šios pasaulėjautos aiškintoja, būtų nepagarbu.

2. „Romuva“ yra tapusi R. Karbauskio proteguojama organizacija, kurios iš induizmo rekonstruojami ar iš naujo kuriami „darnos“ ar „skalsos“ pseudo mokymai yra tapę valstiečių politinės programos dalimi. Tai pagrindžiau autentiškais jų pačių krivių pasisakymais. Iš dainos žodžių neišmesi, kaip ir to, kad, „Romuvos“ „krivės“ teigimu, pagrindinis „Romuvos“ aukuras stovi Naisiuose. Suprantu ir užjaučiu tuos esamus ar buvusius „Romuvos“ narius, kuriems dėl to yra gėda ir už tai jie balsavimu yra išmetami iš „religijos“. Tad sveikintinas „Romuvos“ ir vieno jos nario K. Račkaičio teisinis ginčas dėl „Romuvos“ problemų, tad Seimui bet kuriuo atveju derėtų palaukti, ką šiuo klausimu pasakys teismas.

3. Norėčiau pakartoti ir tai, kad „krivių“ viešai reiškiamas ir agresyvus krikščionybės vaidmens Lietuvoje niekinimas sutampa su ilgalaike sovietų okupantų, o dabar Kremliaus vykdoma politika. Šiandien tokiai propagandai pritariančių žmonių poziciją galima įvardinti „naudingų idiotų“ pozicija. Tikriausiai daug kas dabar sako: „Ir vėl tas Kremlius, ir vėl tie Maskvos baubai“. Tačiau ne aš tai sakau, aš tik perfrazuoju, kaip jie, „Romuvos“ „kriviai“, sveikina Popiežių. Galbūt jiems skiriame per daug dėmesio? Kas nors gali sakyti, kad padaryta klaida, šią diskusiją – pseudo problemą apie pseudo pagonis – sureikšminant. Tačiau šią pseudo pagonių organizaciją sureikšminau ne aš. Faktas yra akivaizdus, kad R. Karbauskis su savo paklusniais balsuotojais Seime jau kartą balsavo „už“ , taip krikščioniškai Lietuvai parodydamas, ką jis galvoja apie artėjantį popiežiaus vizitą į Lietuvą.

4. Galiausiai, svarbiausia mintis, kurią norėjau pasakyti cituodamas A. Patacką bei G. Beresnevičių, yra ta, kad šie žmonės studijavo ir gerbė senovės baltų pasaulėjautą, bet suprato, kad jos rekonstrukcija būtų dirbtinė, t. y. neįmanoma. Na, o A. Patackas nedviprasmiškai pabrėžė, kad „Romuvos“ sąjūdžio intelektualai „norėjo atgaivinti senąją religiją, priešpastatydami ją krikščionybei, bet užmiršo Vydūno įspėjimą, kad nereikia kurti naujos religijos, o būtina gryninti ir giliau išgyventi pačią krikščionybę“.

Neįtikėtinai keista, kad J. Vaiškūnas, besigirdamas, kad sėdi A. Patacko kėdėje, bando mus veidmainiškai įtikinti, kad A. Patacko žodžiai – „rezultatas yra liūdnas – užsiauginome nuosavą pseudo pagonišką sektą, siekiančią tapti netgi valstybine religija“ yra skirti kažkokiai pozityvistinei mąstysenai, o ne jam, J. Vaiškūnui. Niekaip neprisimenu, kad kas dar be jūsų, „vaidila“ Jonai, to siektų.

5. Vietoje pamokslų apie įstatymo leidybos subtilybes, J. Vaiškūnui nederėtų manipuliuoti „Romuvos“ įkūrimo datomis. „Romuvos“ veikla žinoma dar iš prieškario, prie jos veiklos prisidėjo ir mano senelis. O šis juridinis asmuo, kuriam prašoma suteikti valstybės pripažinimą, pradeda savo veiklą 2001 m. lapkričio 11 d., tad ir formalus terminas (25 m.), numatytas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, dar nesuėjęs. Apie šio juridinio asmens teisių perėmimą iš Kauno ir Vilniaus bendruomenių duomenų Seimui nepateikta. Juk savo „atsakymą“ būtent ir grindėte Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog šis specialusis statusas gali būti suteikiamas tik toms religinėms organizacijoms, kurios turi atramą visuomenėje. Ir čia pat paaiškina, kad „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena ar keliomis žmonių kartomis.“

Taigi Konstitucinis teismas dar aiškiau formuluoja reikalavimus tokiam pripažinimui. Netgi teikėjas – Teisingumo ministerija – pripažįsta, jog „Romuvos“ religiniai įsitikinimai nėra griežtai apibrėžti, egzistuoja plati apeigų atlikimo ir tikėjimo turinio įvairovė“. Tai apie ką mes čia iš viso kalbame ir diskutuojame? Apie eilinę dėmesio atitraukimo operaciją, svarstant antikonstitucinį klausimą, apsimetant baltų religijos gynėjais.

Jeigu šie pseudo pagonys eis buldozeriu su R. Karbauskio dauguma, kreipsimės į KT, verdiktas, manau, bus aiškus. Klausimas tik vienas: kam naudinga eskaluoti šią neegzistuojančią problemą?

Geriausia būtų, jeigu „Romuva“ parodytų savo išmintį ir pasitrauktų iš šio nešvaraus antikrikščioniško žaidimo. Bent jau iš pagarbos į Lietuvą atvykstančiam Popiežiui. Man, katalikui, yra skaudu, kai mano Dievą niekina. Tai kodėl aš turiu tylėti? Ir kodėl tylite Jūs?