Narystės “Penkių akių“ klube kaina – masinis draugiškų šalių špionažas
Autorius: Nicky Hager, Ryan Gallagher Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/03/nary... 2015-03-30 15:48:28, skaitė 3780, komentavo 1
Paskelbti Snoudeno dokumentai rodo, kad priešingai valdžios pareiškimams, Naujosios Zelandijos elektroninės žvalgybos GCBS stebėjimo objektai, daugumoje atvejų nekelia šaliai jokios grėsmės.
Naujosios Zelandijos elektroninės žvalgybos tarnyba GCSB žymiai išplėtė savo šnipinėjimo veiklą, kai šaliai vadovavo Džon Ki, ir didžiąją dalį perimtos informacijos ji automatiškai nukreipdavo į Amerikos nacionalinio saugumo Agentūrą, ką parodo visiškai slapti dokumentai.
Nuo 2009 metų žvalgybinis Biuro centras, kuris užtikrina N.Zelandijos vyriausybinio ryšio slaptumą Vaihopai lygumoje, perėjo prie „pilno surinkimo“, nefiltruojant, vykdant duomenų perėmimą Azijos – Ramiojo vandenyno regione ir perduodant visus duomenis NSA, padedant bendrai žvalgybinei sistemai XKeyscore, kuri naudojama sekti elektroninio pašto ir naudojimosi paieškos sistemomis rezultatus internete.
Praeitais metais Ki atsisakė suteikti žinių ar GCSB naudoja sistemą Xkeyscore.
Pateikti amerikiečių demaskuotojo Edvardo Snoudeno dokumentai parodo, jog GCSB stebėjimo objektai, daugumoje atvejų, nekelia jokios grėsmės šalies saugumui, priešingai, nei teigia vyriausybė.
Tačiau visuotiniam nustebimui pasirodė, jog elektroninės žvalgybos tarnyba seka daugelį draugų, prekybos partnerių ir artimų N.Zelandijos kaimynų Ramiojo vandenyno regione. Surinkta informacija betarpiškai siunčiama į NSA ir kitas žinybas, įeinančias į Five Eyes (Penkios akys) sudėtį. Pati N.Zelandija beveik nedalyvauja šios veiklos valdyme, bei nutarimų priėmime, o tik aprūpina JAV savo teikiamais duomenimis, reikalingus globalaus amerikiečių sekimo interesams.
Demaskuojanti medžiaga apie Naująją Zelandiją tik pakartoja tai, ką Snoudeno dokumentai parodo apie veiklą Europoje, kur JAV ir Britanija šnipinėja, esą, artimas ir draugiškas joms šalis iš Europos Sąjungos.
New Zealand Herald apie demaskuojančius Snoudeno dokumentus pranešė per bendrą N.Zelandijos ir amerikietiškų naujienų tinklalapį Intercept. Ši informacija liudija apie slaptą radioelektroninės žvalgybos veiklą visame pasaulyje, t.y. privačių telefoninių pokalbių, elektroninio susirašinėjimo ir interneto pokalbių svetainių duomenų perėmimą.
Ramiojo vandenyno objektai
Dokumentuose kalbama apie daugiau kaip 20 šalių, kurias aktyviai seka Naujosios Zelandijos elektroninės žvalgybos tarnyba, pavadinta „Biuras“, garantuojanti valstybinių ryšių slaptumą. Į šį sąrašą įėjo dauguma N.Zelandijos kaimynių Ramiajame vandenyne, įskaitant ir tokias mažas bei neapsaugotas šalis, kaip Tuvalu, Nauru, Kiribatis ir Samoa.
Į GCSB sekamų objektų sąrašą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje įėjo Vanuotu, Saliamono salos, Naujoji Kaledonija, Fidži, Tonga ir Prancūzų Polinezija. Šnipinėjimo žinyba užsiima informacinių srautų, kuriais keičiasi šios šalys, perėmimu, o vėliau skirsto juos į el. laiškus, telefoninius skambučius, soc. tinklapių įrašus ir kitą informaciją. Visa ši informacija akimirksniu tampa prieinama NSA, kurios štabo būstinė randasi Merilendo valstijoje, netoli nuo Vašingtono.
Tai, kad sekamos pietinės Ramiojo vandenyno šalys, patvirtino N.Zelandijos žvalgybos šaltinis, kuris teigė, kad GCSB sekė Ramiojo vandenyno šalių ministrus, aukštus postus užimančius pareigūnus, valstybines įstaigas, tarptautines ir nevalstybines organizacijas.
Džon Ki, kuris yra nacionalinio saugumo ir žvalgybos ministras, teigia, jog Biuras yra būtinas N.Zelandijos saugumui nuo teroristinių grėsmių, tame tarpe, ateinančių iš „Islamo valstybės“ (ISIL).
Bet kaip atskleidžia Snoudeno dokumentai, kontrteroristinė veikla – nežymi viso GCSB darbo dalis. Svarbiausia Biuro darbo dalis yra paramos teikimas JAV ir ir sąjungininkams, renkant politinio ir ekonominio pobūdžio duomenis visose pasaulio šalyse.
Ramiojo vandenyno šalių sekimas – viena iš N.Zelandijos, kaip žvalgybinio aljanso Five Eyes narės, užduočių. Sausio mėnesį Ki pareiškė, jog kariuomenės siuntimas į Iraką šiais metais, tapo jo vyriausybei ta „kaina, kurią ji sumokėjo už narystę klube“. Klubo nariais taip pat yra: JAV, Britanija, Kanada ir Australija.
Ta pati leksika, kaip ir iš Ramiojo vandenyno saugumo pakto žodyno ANZUS, naudojama ir žvalgybinei GCSB veiklai pateisinti. NSA ataskaitoje apie N.Zelandijos elektroninės žvalgybos darbą, kuri buvo aptikta Snoudeno dokumentuose, kalbama apie tai, jog GCSB leidžia „prieiti prie vertingos informacijos, kuri priešingu atveju būtų neprieinama JAV, jos žvalgybinių poreikių tenkinimui“. Reikalas tame, kad N.Zelandija renka medžiagą apie artimiausius kaimynus tam, kad garantuotų sau narystę aljanse, valdomame JAV.
„Pilnas surinkimas“
Per pastaruosius 6 metus, pietinės Ramiojo vandenyno dalies elektroninis sekimas, gerokai išplito. GCSB dokumente, datuojamame 2009 liepa, kalbama apie žvalgybinio centro Vaihopoje perėjimą į „pilną informacijos surinkimą“. Tikriausiai tai pats svarbiausias sprendimas apie išplėtimą, priimtas nuo to momento, kada 1989 metais buvo atidaryta ši bazė. Kaip kalba biuro darbuotojai, dirbę jame 1990 metais, Vaihopos centras perimdavo milijonus elektroninių pranešimų ir telefoninių skambučių iš Azijos – Ramiojo vandenyno regiono, tačiau išsaugodavo ir sąjungininkams perduodavo tik tą medžiagą, kuri lietė konkrečius objektus. „Pilnas surinkimas“ reiškia, kad dabar centras renka ir saugo viską, ką jam pavyksta perimti: kaip turinį visų pranešimų, taip ir metaduomenis, parodančius kas ir kam skambino ar rašė, kurio laiku, iš kurios vietos išeina skambučiai mobiliaisiais telefonais (kas nustatoma pagal tinklinio ryšio bokštelių koordinates).
2009 metų GCSB dokumente kalbama, kad Vaihopos centro inžinieriai pasistengė pašalinti problemas, susijusias su padidėjusia apimtimi ir suplanavo pereiti prie „pilno surinkimas per kosminius nešėjus pradedant nuo spalio“. Kosminiai nešėjai – ryšių palydovai, informacijos perėmimą iš kurių, skirta daryti Vaihopos bazė.
Pagal šį dokumentą, 2009 metais į N.Zelandijos Biurą atvyko 2 NSA instruktoriai, kad padėti Vaihopos centro specialistams modernizuoti XKeyscore programą „būsimą perėjimą į pilną informacijos surinkimą ir perdavimą antrai pusei“. XKeyscore – odiozinė žvalgybinė sistema JAV, leidžianti rinkti ir saugoti milijardus perimtų duomenų ir metaduomenų iš viso pasaulio, prie kurių lengvai gali prieiti ir jais naudotis žvalgybos tarnybos darbuotojai.
2008 metų NSA prezentacijoje, kurią 2013 metais paviešino Snoudenas, buvo skaidrė, pavadinimu „Kur randasi XKeyscore?“. Pridėtame žemėlapyje buvo sužymėti raudoni taškai, reiškiantis XKeyscore objektus visame pasaulyje, tarp kurių buvo vienas, esantis pietinėje N.Zelandijos salos dalyje. Tai buvo Vaihopai.
„Five eyes“ žvalgybos aljanso narės ypatingai vertina metaduomenis, kurie leidžia sekti žmogaus judėjimą, nustatyti jo draugų ir pažįstamų ratą. Tokiu būdu nėra būtinybės užsiimti daug laiko atimančiu skaitymu, klausymu, stebėjimu ir atskiru kiekvieno individo vertinimu. „Perdavimas antrai pusei“ reiškia bendrą žvalgybinių duomenų panaudojimą „Penkių akių“ spec. tarnybose.
Visa tai leidžia centrui Vaihopoje, turinčiam kodinį pavadinimą Ironsand, rinkti, saugoti, o paskui ir perduoti mataduomenis ir visų pranešimų turinį, kuriuos perima iš metų į metus, visą parą, 7 dienas savaitėje, sekdami Azijos – Ramiojo vandenyno regiono palydovus.
JAV valdoma sistema
Vokiečių laikraščio Spiegel redakcija, išstudijavusi Snoudeno dokumentus apie XKeyscore, parašė: „Iš daugiau, nei 500 milijonų pranešimų, prie kurių kas mėnesį prieina NSA, apie 182 milijonai surenkami naudojantis šnipinėjimo sistema XKeyscore“. Laikraštis taip pat nurodė, jog „programa leidžia įgyvendinti „pilną surinkimą“ visų nefiltruotų kelių dienų duomenų, įskaitant ne tik mataduomenis, bet ir pranešimų perduodamų „online“ turinį“.
Visi Vaihopoje surenkami duomenys automatiškai pereidavo „klubo“ narių žiniai. Iš pradžių buvo perduodama tik NSA, bet nuo 2009 metų dokumente yra išreiškiama viltis, kad „greitai po to, kai mes galėsime pasiūlyti pilnai surinktus duomenis, prasidės jų bendras naudojimas kartu su DSD ir GCHQ (Profilinių Australijos ir Britanijos tarnybų pavadinimai)“.
Vėlesniame Britanijos žvalgybos dokumente (apie 2011 metus) kalbama: „Biuras, besirūpinantis vyriausybės ryšių slaptumu, suteikė mums prieigą prie savo priemonių Xkeyscore palydovinio ryšio duomenų perėmimo centre Ironsand, kuris gauna didelį duomenų kiekį iš pietinės Ramiojo vandenyno dalies. Konkrečiai, mes gauname svarbius atrinktus duomenis ir visą apimtį iš to objekto“. Atrinktais duomenimis vadinami tie duomenys, kuriuose užfiksuoti būtini el. pašto adresai ir raktiniai žodžiai. O visa apimtis reiškia viską, kas perimama regione.
GCSB žvalgybinių duomenų rinkimas vyksta sistemos rėmuose, kurią pilnai valdo JAV. Dokumentai rodo, kad N.Zelandija nevaldo žvalgybinės informacijos perimamos iš kaimynių. GCSB perduota tiesiogiai į amerikietiškąjį tinklą. Tikėtina, jog žvalgybos duomenys yra saugomi kompiuteriuose Vaihopoje, tačiau XKeyscore sudaro tinklo pagrindą, kurį valdo NSA. Tokia sistema veikia visuose NSA duomenų surinkimo postuose.
Dokumentai liudija, kad, kai N.Zelandijos elektroninės žvalgybos darbuotojai nori gauti priėjimą prie Vaihopos centre surinktų duomenų, jie turi tą daryti per NSA kompiuterinę duomenų bazę. Pasitarimų, vykusių NSA būstinėje nuo 2009 liepos, kuriuose dalyvavo GCSB darbuotojai, protokolas rodo, kaip tvirtai GCSB yra integruota į NSA. Darbuotoja, vadovaujanti žvalgybiniam – analitiniam skyriui, susirinkusiems pareiškė, jog 20% GCSB analitikų neturi duomenų apskaitos užrašų svarbiausiose NSA bazėse ir prieigos prie jų.
„Tai ypatingai svarbus klausimas GCSB, – teigė ji, – kadangi tie darbuotojai NSA perduoda N.Zelandijos duomenis, o priėjimą prie jų gauna per tos pačios NSA, sistemines duomenų bazes“. Ryšium su tuo, kai kurie biuro analitikai „negali vykdyti paieškos ir gauti „N.Zelandijos duomenų„.
Šnipinėjimas paskui Samoa
Kasdienio šnipinėjimo pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje tampa GCSB darbas Samoa.“Penkių akių“ aljansas, vadovaujamas JAV, nurodė N.Zelandijai šnipinėti Samoa, nes ši šalis, kaip pažymima 2009 metų dokumente, „įeina į pietinę Ramiojo vandenyno zoną GCSB atsakomybėje“. Šiame dokumente, paruoštame vadovaujant kompiuterinių ryšių GCSB padaliniui, kalbama apie tinklinio ryšio pakeitimus Ramiojo vandenyno salose, kurios trukdo biurui sekti „reikalingus telekomunikacinius tinklus GCSB kontroliuojamoje zonoje“.
Dokumente, po žyma „visiškai slaptai, ryšio priemonių žvalgyba“ ir „įskaitant siuntinius JAV, Australijai, Kanadai, Britanijai ir N.Zelandijai“ išreiškiamas susirūpinimas dėl naujos povandeninio kabelio linijos, jungiančios Samoa su likusiu pasauliu. Anksčiau Samoa visus ryšius su užsieniu palaikė per Ramiojo vandenyno ryšio palydovą Intelsat, kurio sekimu užsiėmė GCSB centras Vaihopoje. Dabar visi tarptautiniai kontaktai pagrindinai vykdomi per naują povandeninį kabelį, kas leido Samoa pasitraukti iš sekimo zonos, kurioje Vaihopos centras perima duomenis.
Elektroninės žvalgybos dokumente kalbama: „Apgailestaujame, radioelektroninė žvalgyba nebeturi priėjimo prie abonementų iš Samoa dėl neseniai nutiesto kabelio į Havajus. Yra galimybė, kad iki metų pabaigos iš eterio pasitrauks beveik visos linijos, įskaitant ir keletą rezervinių“.
GCSB kartu su N.Zelandijos kariuomene pradėjo sekti komercinį, kabelius tiesiantį laivą Ile De Re, kuris tiesė naujas kabelių linijas. Kariškiai iš bendro centro РЗБ, padedant gynybos ministerijai 2009 kovą, kasdien sekė laivo judėjimą, aprūpindami Biurą duomenimis apie darbo eigą.
Kada Samoa premjeras – ministras Tuilaepa Sailele Malielegaoi 2012 spalį aplankė N.Zelandiją, Džon Ki pereiškė: „Samoa – vienintelė šalis pasaulyje, su kuria N.Zelandija yra pasirašiusi oficialią draugystės sutartį“. Bet įsipareigojimai „Penkių akių“ aljansui pasirodė svarbesni, nei ši sutartis, ir Samoa vėl sekama GCSB, kadangi randasi jos atsakomybės zonoje.
Tai vyksta su visomis pietinės Ramiojo vandenyno dalies šalimis. 2009 metų GCSB dokumente apie „telekomunikacinių objektų sekimą“ kalbama apie tinklinio ryšio priemones Nauru ir Kiribatyje. Iki 2015 metų Samoa, Vanuatu, Fidžis ir Tonga prisijungė prie povandeninės kabelinio ryšio zonos, tačiau kitos Ramiojo vandenyno salos – valstybės ir toliau naudoja palydovus, ir yra sekamos GCSB.
Telefonų pasiklausymas Fidži
Australija ir N.Zelandija glaudžiai bendradarbiauja sekimo veikloje pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. GCSB ataskaitoje apie „pastangų prieš pietinį Ramiojo vandenyno regioną tęstinumą“, pristatytame NSA susirinkime 2009 birželį, teigiama: „Dėl GCSB veiklos išplėtimo leidimo [t.y. naujų sistemų paieška, ryšio priemonių sekimo vykdymui] nukreipto į Ramiojo vandenyno pietinį regioną, numatant glaudžią partnerystę ir bendradarbiavimą su DSD NZSIS ASIS“.
DSD – australų agentūra „Penkių akių“ sudėtyje (pervadinta, dabar vadinasi ASD – Australijos ryšio valdyba), o ASIS – tai ekvivalentas amerikietiškajam CŽV. NZSIS – N.Zelandijos saugumo ir žvalgybos tarnyba, kuri pastaraisiais metais plečia veiklos modelį ir pereina nuo kontržvalgybos prie veiklos užsienyje. Ankščiau paminėtame NSA protokole kalbama apie „pareigą GCSB, gauti priėjimą prie povandeninių kabelių ir ryšio priemonių“.
2009 m. dokumente pažymima, kad GCSB darbuotojai visą informaciją apie Fidži ryšius perduoda DSD kariniam pagalbiniam padaliniui. Viso to tikslas „pristatyti stebėjimo objektų analizės duomenis apie Fidžio vyriausybės ryšius ir valdymą“. „Iki esamo laiko svarbiausi GCSB stebėjimo objektai Fidžio vadovybėje ir armijoje teikė pirmenybę Vodafone paslaugoms“, bet dabar, vis dažniau pereinama prie išmaniųjų telefonų Digicel. Tai rodo, jog aukštojoje N.Zelandijos komisijoje arba Australijos Suvoje greičiausiai randasi informacijos perėmimo postas, vykdantis vietinių mobiliųjų skambučių pasiklausymą.
Jeigu pietvakarinė Ramiojo vandenyno dalis yra stebima GCSB, tai australiškoji ASD „Penkių akių“ aljanso rėmuose vykdo Indonezijos ir pietrytinės Azijos sekimą. Dokumente nurodoma, kad į Kanberą buvo atsiųstas GCSB darbuotojas, dirbti Australijos agentūroje, tinklinės infrastruktūros analizės skyriuje. Jo užduotimi buvo pagalba vykdant sekimo veiksmus, tiriant Indonezijos tinklinio ryšio kompaniją Telkomsel.
Visumoje, šis informacijos nutekėjimas kalba apie pilną N.Zelandijos priklausomybę špionažo darbuose. Vyriausybė tvirtina (paskutinį kartą ji tai padarė, siekdama vietos JT Saugumo Taryboje), kad vykdo savarankišką užsienio politiką. Bet GCSB ir giminingų sąjunginių šalių tarnybų dokumentai rodo priešingai.
Dalinai žvalgybinė veikla Ramiojo vandenyno zonoje ir kitos veiklos labiau nutolusiose vietose aprūpina N.Zelandijos vyriausybę naudinga informacija. Tačiau pagrindinis GCSB darbas – kaina už narystę klube, kurį valdo NSA ir dalyvauja kiti sąjungininkai.
Niki Hejger – žurnalistinių tyrimų autorius N.Zelandijoje, pasaulyje pripažintas ekspertas elektroninio sekimo klausimais, išgarsėjęs po knygos „Secret Power“ (Paslaptinga valdžia). Ryan Gallagher – škotų žurnalistas, dirbantis Intercept ir užsiimantis valstybinio sekimo, technologijų ir piliečių laisvių klausimais.
Parengė Danguolė Busko pagal „nzherald.co.nz“, Naujoji Zelandija
