Arvydas Daunys. Apmokestindama nepasiturinčius gyventojus valdžia kovos su klimato kaita

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/24265/arvydas-d... 2018-07-30 11:28:43, skaitė 732, komentavo 2

Kovodama su klimato kaitos iššūkiais vyriausybė, pasak BNS, ketina skatinti šalies didmiesčius riboti dyzelinių automobilių eismą.

Aplinkos ministerija savo parengtame atmosferos taršos mažinimo plane nurodo, jog nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą ribojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galės tikėtis finansinės valstybės paramos (BNS).

Tam bus pasitelktas ir automobilių apmokestinimas pagal jų taršos lygį, iš ko galima suprasti, jog dyzelinių automobilių savininkai mokės brangiau. Ypač senų dyzelinių automobilių, kuriais važinėja vargingiausias gyventojų sluoksnis. Toks mokestis planuojamas nuo 2020 metų.

Normaliam žmogui kyla paprastas klausimas, o gal vyriausybė tuos surinktus taršos mokesčius panaudos uždėti kokius filtrus dyzeliniams automobiliams, kad jie mažiau terštų orą ar imsis kitokių priemonių valyti atmosferai? O gal uždraus virš sostinės jau kelintus metus demonstratyviai skraidančius keleivinius ir karinius lėktuvus, nuo kurių taršos ir pragariško griausmo pasislėpti negali niekas?

Keista, bet šitų dalykų vyriausybės planuose nėra. Planuose tik planai surinkti kuo daugiau pinigų iš žmonių, kurie neturi lėšų nusipirkti elektromobilio ir/ar švaresnį kurą naudojančio automobilio.

Kitaip tariant planai sukurti, siekiant surinkti pinigų už taršą ir, tikėtina, juos paprasčiausiai pravalgyti, nes automobiliai mažiau teršti nepradės, žmonės pinigų nuo to daugiau neturės, kad įsigytų švaresnį automobilį. Nepasikeis niekas, eilinio pinigų nusavinimo metu, esą besirūpinant gamta ir ateities kartomis.

Vyriausybė rimtu veidu dėsto, tvirtindama, jog, esą Romos meras žada nuo 2024 metų miesto centre uždrausti važinėti taršiais automobiliais. Todėl Lietuva seks šiuo pavyzdžiu. Tik nuo 2020. Kad aplenkt Italiją, perėmus jos idėją kaip savo. Pagirtinas uolumas.

Argumentas tikrai galingas, turint omenyje, kad Italija – ketvirtoji ES ekonomika, kur išvystyta galinga automobilių pramonė ir kuri gali sau leisti operuoti savo viduje automobilių kainomis saviems gyventojams per pramonės apmokestinimą.

Lietuva gi, sausio mėnesio duomenimis – antra, tik nuo kito galo, pagal minimalų atlyginimą ES šalis. Kaip žinia, savo automobilių negaminanti, todėl jokios įtakos jų kainoms daryti negalinti.

Bet gi ne, pasirodo, žada daryti kainų mažinimą turtingiausiems gyventojų sluoksniams, perkantiems ekologiškus automobilius.

Citata:

„Perkantiems naują elektra varomą ar hibridinį automobilį siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio vienkartinę negražinamą subsidiją. Vienkartinė subsidija būtų mokama ir tiems, kurie įsigyti ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą automobilį, o turimą 10 metų ar senesnį automobilį priduotų kaip netinkamą eksploatuoti. (BNS)“

Kitaip tariant tiems, kas išgali nusipirkti tokius hibridinius ar elektrinius automobilius vyriausybė dar žada kompensuoti PVM (21%), o vargingiausi gyventojų sluoksniai važinėjantys 10-18 metų senumo automobiliais dar primokės, už išvežtą iš tos pačios Italijos ar Vokietijos automobilį per taršos mokesčius.

Pigiausias bazinio varianto elektromobilis šiandien kainuoja apie 30 000 dolerių (25 000 eur), bet žmonės, kurie sau gali leisti tokiomis kainomis iškart pirkti automobilius nepirks pigiausio bazinio varianto. Ir beveik galima garantuoti, jog vyriausybės priimtos subsidijuojamo automobilio kainų lubos sieks maždaug nuo 60 iki 80 tūkstančių eurų. Tokiu būdu kompensacijos dydis sieks nuo 12,5 tūkstančių €u iki 18 tūkstančių eurų.

Kitaip tariant kompensacijos sieks tokius dydžius, kokių mano minimas nepasiturinčių gyventojų sluoksnis apskritai negali skirti automobiliui. Jų kainos segmentas iki 7-9 tūkstančių eurų automobiliui.

Iš esmės planas visai paprastas, aprašytas pavadinime – vargingųjų gyventojų sąskaita kovot su klimato užterštumu, priverčiant pastaruosius apskritai atsisakyt automobilių ir važiuot visuomeniniu transportu.

Nes valdžios planuojamos priemonės kovai su klimato užterštumu, kurioms ji žada skirti 254 mln eurų – gryniausias burbulas. Tokių priemonių nėra, nes Lietuvoje seniausiai nebelikę tokios pramonės, kuriai būtų reikalingi oro filtrai, o žemės ūkiui, kuris išskiria daugiausia metano dujų – jokių filtrų neuždėsi. Bet galima uždraust patį žemės ūkį, ką, matant kaip kovojama su afrikiniu kiaulių maru, priverstinai verčiant ūkininkus skersti savo kiaules, galbūt ir įmanoma pasiekti, dideliam danų kiaulidžių ir stambių fermų savininkų džiaugsmui, nes jų kiaulės, afrikiniu maru kažkodėl neserga. Per pusmetį sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkst. kiaulių.

Tas maras, matomai labai selektyvus – puola tik smulkių ūkininkų kiaules. Teisėsaugai vertėtų pasidomėt, kas ir kaip ten daro tuos kritusių, o ir nekritusių kiaulių tyrimus, nes dalį kiaulių verčiama išskersti prevenciškai, net jei jos niekuo neserga. Tiesiog todėl, kad gyvena ne tose fermose, ir ne pas tuos savininkus.

Kiaulės su automobiliais susijusios viena bendra sąsaja – abiem atvejais mūsų valdžios priimami sprendimai neša naudą tik svetimų valstybių automobilių ir žemės ūkio pramonei. Lanku apeinant Lietuvos gyventojus. Lyg jie čia būtų ne prie ko.

Ką gi, automobilius lietuviai parduos, jei neapsimokės jų išlaikyti, tik kas pirks iš Vakarų Europos jų senus kledarus, kuriuos remontuodami lietuviai auksarankiai turėjo darbo, kas mokės kuro akcizus ir PVM, sudarančius pusę kuro kainos, kas išlaikys kelių priežiūrą ir pačią susisiekimo ministeriją, kai dabar tos lėšos gaunamos iš kiekvieno benzino litro ir techninių apžiūrų mokesčių?

Ir koks tikrasis tokių mokesčių motyvas? Ar tik ne siekis perduoti švarią Lietuvos gamtą, jos miškus, vandenis, orą, tiems ponams, apie kuriuos minėjo gerbt doc. Algirdas Šukys savo prisiminimuose? (https://www.youtube.com/watch?v=R5nsmO302s4#t=655), tik be vietinių aborigenų ir jų taršios technikos, kuria jie atsivežė iš pažangių Europos šalių?

Beje, elektra elektromobiliams irgi bus apmokestinta akcizu ir PVM, galima tuo neabejoti, tad perspektyvoje ja važiuot kažin ar bus pigiau, skirsis tik vienas dalykas – dabar prisipilate kuro per minutę, o tada lauksite, priklausomai nuo akumuliatoriaus talpos, dabartiniais skaičiavimais iki 2 valandų.

Sakot švarūs degalai – elektra? Kad pagamintume elektros srovę tenka pereiti labai ilgą ir labai purvinos gamybos, o vėliau ir griovimo-konservavimo etapą, pradedant elektrinių statyba, baigiant pačiais senstančiais automobiliais, kurių šiandien džiaugiasi atsikračiusi Vokietija, Italija, Prancūzija.

O jei pradėsime kalbėt apie naujųjų elektromobilių baterijas, kurios sudarys pusę elektromobilio kainos ir svorio, patikėkite, pasibaigus jų tarnavimo laikotarpiui ar įvykus avarijai apie aplinkos taršą jas utilizuojant ir kažkur saugant (jei bus kur saugot?) dar bus ką pakalbėt. Kaip šiandien apie Ignalinos ar Fukušimos AE, kurios gamino „švarią energiją“, o dabar yra tapusios ekonominių ir ekologinių grėsmių bei nuolatinio nerimo šaltiniu.

Ir čia vėl, kažkelintą kartą kyla klausimas – kam dirba tokia vyriausybė, skatinanti svetimų valstybių automobilių ir žemės ūkio pramonę, savo gyventojų gerovės (blogovės) sąskaita? Juk niekas nepaneigs, kad automobilių apmokestinimas pasunkins ir taip sunkiai besiverčiančių Lietuvos gyventojų ekonominę padėtį O dalį jų, ypač sunkiai gyvenančių rajonuose gali pastatyt į beviltišką padėtį.

Ir šis klausimas iškyla egzistenciniu rimtumu, nes besikeičiant valdžioms, bendra situacija šalyje nesikeičia į gerąją pusę, kas savotiškai informuoja, jog Lietuva išsėmė savo politinio-intelektinio potencialo galimybes.

Laikas balnot žirgus?